Net ir miegantys kūdikiai girdi tėvų barnius

Jeigu prieš pradedant barnį dėl namų ruošos pasidalinimo laukiate kol vaikas užsnūs, tikriausiai nuliūsite – kūdikis net ir miegodamas viską girdės, rašo newscientist.com.

King's koledžo Londone (D. Britanija) mokslininkas Declanas Murphy su kolegomis pasinaudodami magnetinio rezonanso įranga stebėjo vaikų reakciją į garsus miego metu. Mokslininkai panaudojo modifikuotą skenerį, kuris veikė pakankamai tyliai, kad kūdikių nepažadintų. Tyrime dalyvavo 21 vaikas nuo 3 iki 7 mėnesių amžiaus.

Iš pradžių mokslininkai palygino kūdikių reakciją į žmonių keliamą nežodinį triukšmą – kosulį, čiaudulį ir panašiai – ir kitus garsus, su kuriais mažyliai turėtų būti pažįstami – pavyzdžiui, muzikinio žaislo skleidžiamus garsus. Jie nustatė, kad skirtingos kūdikių smegenų sritys į skirtingus dirgiklius reaguoja panašiai kaip suaugusiųjų, tik stipriau.

Tuomet mokslininkai miegantiems vaikams leido klausytis liūdnų, neutralių ir laimingų pokalbių tarp žmonių įrašų, kuriose būta ir verkimo bei juoko epizodų. Visais atvejais skenuojant smegenis nustatytas reikšmingas aktyvumo padidėjimas keliose smegenų srityse – viduriniame smilkininiame vingyje, dešiniajame kalbos vingyje ir kaktinės skilties viduriniame vingyje – toks smegenų aktyvumo pasiskirstymas stebimas kuomet nemiegantys suaugusieji klausosi tokių pačių kalbų.

Nors vaikų smegenys panašiai kaip ir suaugusiųjų reagavo į laimingus ir neutralius garsus, liūdni garsai – pavyzdžiui, verkimo garsas – stipriau sužadino smegenų sritis, vadinamas sala ir tiesiuoju vingiu. Toks aktyvumo pasiskirstymas stebimas ir nemiegančių suaugusiųjų, besiklausančių liūdnos kalbos, smegenyse.

„Stebėtina, kad jie tai sugeba. Galėtumėte pamanyti, kad miegantys vaikai neturėtų jūsų girdėti, tačiau jų smegenys akivaizdžiai apdoroja garsus miego metu“, sakė D. Murphy.

Šis atradimas gali pašiurpinti visus tėvus, kurie barėsi prie miegančio vaiko, tačiau D. Murphy nori juos nuraminti – jo teigimu, neigiami garsai nebūtinai yra kenksmingi. „Galbūt tai yra gerai – galbūt smegenys mokosi reaguoti į šiuos garsus“.

Nežinoma dėl ko miegančių vaikų smegenys klausosi aplinkos garsų. „Galbūt taip yra dėl to, kad vaikams budrumas yra įgimtas dalykas“, svarsto D. Murphy. Vaikų neurologiją Robert Wood Johnson medicinos mokykloje (Niu Džersis, JAV) tyrinėjantis Emanuelis DiCicco-Bloomas sutinka: „Tai gali reikšti, kad tam tikros smegenų sritys yra reikalingos išlikimui ir jos specializuojasi labai anksti bei yra mažiau priklausomos nuo pogimdyminės patirties“. Pasak jo, tikėtina, kad vaikai tokius garsus gali pradėti skirti netgi gimdoje.

D. Murphy tikisi, kad tolesni jo tyrimai pateiks daugiau informacijos apie socialinį bendravimą ir kaip sergant autizmu vystosi emocinio kalbos suvokimo sutrikimai. „Jeigu norime suprasti kaip vystosi nenormalūs procesai, mums iš pradžių reikia perprasti normalią raidą“, sakė mokslininkas.

Dabar mokslininkai tiria smegenis naujagimių, kurių vyresni broliai ar seserys serga autizmu. Yra žinoma, kad autizmo tikimybė, kuomet jau esama vyresnių brolių ar seserų su šiuo sutrikimu, yra apie 20 procentų.

„Turime nustatyti kas vyksta prieš autizmui išsivystant“, sako D. Murphy. Jis su kolegomis taip pat tikisi stebėti didesnės rizikos grupės vaikų, kuriems autizmas neišsivysto, smegenų raidą, taip siekiant nustatyti apsauginius gyvenimo būdo veiksnius.