Nevaisingos poros kūdikis – dovana ar prakeiksmas?

Jie – tokie patys kaip mes. Taip pat verkia, juokiasi, pyksta. Bet ir kitokie. Jie – vaikai iš mėgintuvėlio. Tokių Lietuvoje – apie 1000. Tačiau ar jie turėjo teisę ateiti į šį pasaulį? Dėl to verda aistros.

Pasaulyje jau 30 metų atliekamos dirbtinio, arba dar vadinamo pagalbinio, apvaisinimo procedūros. Po jų gimė maždaug 4 milijonai kūdikių.

Lietuvoje tokios procedūros leidžiamos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuris buvo pasirašytas 1999 metais. Tačiau įstatymo vis dar nėra.

Seime tebestringa Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas.

Užvakar dėl jo audringai diskutavę parlamentarai balsuoti dar nesiryžo – padarė pertrauką.

Dalis Sveikatos reikalų komiteto narių, tarp kurių aktyviausias – Algis Čaplikas, teikia projektą įstatymo, kurį yra priėmusios visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Kroatiją. Siūloma šaldyti sukurtus embrionus, nes jų įsodinimas į moters gimdą duoda geriausių rezultatų, be to, taip tausojama moters sveikata.

Tam pritaria ir autoritetingiausi Lietuvos ginekologai.

Alternatyviame kitų komiteto narių projekte, kurį ypač stumia Dangutė Mikutienė, siūloma, kad šaldyti būtų galima tik moters kiaušialąstes.

Vienu kartu būtų sukuriami tik trys embrionus ir iškart įsodinami į gimdą. Šis metodas pasaulyje yra tik tyrimų stadijos.

Tokiu atveju, jei nepasiseks embrionams įsitvirtinti gimdoje, o atšildytos kiaušialąstės bus neveiksmingos, moteriai teks ištverti daugiau pakartotinių dirbtinio apvaisinimo procedūrų, hormoninių injekcijų ir psichologinio streso.

Na, ir kas? Užtat nenužudomos gyvybės – likę embrionai. Taip atsako konservatyvaus metodo šalininkai.

Kunigai – vaisingumo žinovai?

Lietuvos politikus nepriimti liberalesnio įstatymo spaudžia dvasininkai. Jų teigimu, lytinė vyro ir moters ląstelė tampa gyvybe – žmogumi – nuo pirmos apsivaisinimo minutės.

Bažnyčios tarnų įsitikinimu, nauja gyvybė mėgintuvėlyje negali būti kuriama aukojant kitas gyvybes.

Kuriant mėgintuvėlyje embrioną iš moters kiaušialąstės ir vyro spermatozoido į gimdą įsodinami tik geriausi embrionai, blogi žūva.

Be to, likę embrionai sušaldomi ir gali būti panaudojami per pakartotinę procedūrą arba net donorystei, bet atšildant juos dalis irgi žūva.

Bažnyčios nuomone, tokiu būdu padėdami į pasaulį ateiti vienai gyvybei, medikai ir tėvai tampa žmogžudžiais – sunaikina kitus embrionus, kurie taip pat yra gyvybė.

Mokslui gyvybė – dar paslaptis

Mokslininkai, medikai irgi neturi bendros nuomonės, ar ląstelė nuo pirmos sekundės tampa žmogumi.

– Ar galima teigti, kad susikūrę embrionai, kurie jau yra gyvybė, sunaikinami dėl vieno kūdikio? – paklausiau Vilniaus gimdymo namų ginekologijos skyriaus vedėjo Rolando Žiobako.

– Nežinia, iš kur tos kalbos apie embrionų naikinimą. Tarp susikūrusių embrionų vyksta natūralus atrankos procesas. Nekokybiški susikūrė patys ir sunyksta patys, niekas jų pincetu neišmeta.

Taip, atšildant užšaldytus embrionus dalis jų žūva. Ląstelėje vyko savaiminiai procesai, bet žmogus juk jų nežudė. Tai – vėl natūralus atrankos procesas.

– Ar sukurtas embrionas, kuris egzistuoja dar tik mėgintuvėlyje ir net nėra įsodintas į moters gimdą, jau yra gyvybė, tai yra žmogus?

– O kas tai gali pasakyti? Tai priklauso nuo žmogaus pasaulėžiūros, suvokimo. Apie tai esu daug diskutavęs su aukštais įvairių tikėjimų dvasininkais.

Neprieštarauju požiūriui, kad gyvybė yra nuo pirmo momento. Bet kai susilieja kiaušialąstė su spermatozoidu tam, kad prasidėtų gyvybė, turi būti ir trečiasis veiksnys – aplinka, kurioje ji gali pradėti augti – moters gimda.

Manyčiau, nevaisinga pora privalo turėti apsisprendimo teisę.

Negalima jai užritinti sunkaus akmens. Juk ir abortą daranti šeima pati apsisprendžia dėl to veiksmo.

Bėda ta, kad atšildomos kiaušialąstės linkusios greičiau žūti. Moteris priverčiama daug kartų kartoti dirbtinio apvaisinimo procedūras.

Pasaulinė praktika rodo, kad embrionų įsodinimas yra tris kartus efektyvesnis. Nekalbu jau apie pinigus. Bet kiekviena intervencija yra susijusi su rizika moters sveikatai. Vėl vaistai, psichologinė įtampa, stresas. Dėl ko tai reikia daryti?

Prašoma atsigręžti į moterį

– Atsigręžkite pagaliau ir į mus, nevaisingas šeimas. Pasigailėkite ir mūsų, ne tik savaime žūvančių sukurtų embrionų.

Ar ne paradoksas – įstatymas leidžia abortą iki 12 savaičių, kai žmogeliukas jau gyvena savo gyvenimą įsčiose.

O čia – tik mikroskopiniai taškeliai, kurie savaime pasišalina per moters menstruacijas.

Lietuvoje dalis politikų ir kunigų lieja dėl to krokodilo ašaras, apskelbę mus, motinas, norinčias pagimdyti kūdikį, ir medikus vos ne žudikais.

Ar reikia didesnės veidmainystės? – piktinosi Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė ir narė Rita Leonienė.

Tai moterys, kurios puikiai žino, ką reiškia neturėti kūdikio ir ką reikia patirti, kad jo susilauktų.

Su moterimis kalbamės ir apie opias moralines pagalbinio apvaisinimo procedūros problemas.

– Aktyviai kovojate, kad Lietuvoje būtų priimtas liberalus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – šaldomi embrionai, o ne kiaušialąstės. Kokie jūsų argumentai?

– Šaldydama kiaušialąstes Lietuva taptų bandymų poligonu, nes tyrimai tebevyksta.

Maža šalis, naivūs ir kvaili žmonės – kodėl mumis nepasinaudoti?

Juk visoje Europos Sąjungoje, net Italijoje ir Izraelyje, katalikybės lopšiuose, leidžiama šaldyti embrionus, o pagalbinio apvaisinimo procedūros apmokamos.

Mokslas teigia – kiaušialąsčių atšildymas ir po to embriono kūrimas yra triskart nesėkmingesnis procesas, pasmerkiantis mus, moteris, vis naujoms procedūroms.

O ką reiškia, kad turi būti iš vieno karto sukurti tik trys embrionai ir visi įsodinti į gimdą? Visiškai nekreipiama dėmesio į moters sveikatą.

Jeigu įsčiose ims augti trynukai, o moteris nepajėgs jų išnešioti?

O kai vienas po kito gims neišnešioti kūdikiai? Kas paguos moterį? Bažnyčia?

– Ar valstybė suinteresuota, kad turėtume daugiau piliečių? Ar Lietuvoje finansuojamas pagalbinis apvaisinimas?

– Ne. Yra keletas nemokamų tyrimų valstybinėje ligoninėje. Ir nemokamas gydytojų atodūsis – pasistenkite atsipalaiduoti, ilsėkitės.

– Pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje atliekamos tik privačiose vaisingumo klinikose, jos labai brangios. Kodėl tai neatliekama valstybinėse ligoninėse?

– Oponentai šaukia – dirbtinis apvaisinimas yra privačių klinikų verslas. Tačiau duokite mums valstybinių ligoninių. Ten procedūros nedaromos.

Tai sveikatos sistemos bėda – vaisingumo specialistai nerengiami, šios žinios neperduodamos valstybinėms ligoninėms.

Dėl nepalankių mokesčių Lietuvoje apvaisinimo procedūra kainuoja 10–12 tūkst. litų. Jei nepavyksta, reikia kartoti – vėl ta pati suma. Kokia jauna pora turi tiek pinigų?

Tuo tarpu Latvijoje kaina – tik 6000–7000 litų, todėl lietuvės ir važiuoja į Rygą. Praėjusiais metais ten net 29,6 proc. pacienčių buvo iš Lietuvos.

Ką gi, ačiū kaimynams, kad pasirūpina Lietuvos piliečių gausėjimu.

Kur dėti embrionus?

– Tačiau net sutinkant, kad embrionų šaldymas yra palankesnis moters sveikatai ir suteikia didesnių garantijų, reikia pripažinti – visada lieka opių etikos problemų.

Nevaisingos poros embrionai saugomi klinikos šaldytuve. Tačiau pora skiriasi – vyrui nebereikia vaiko, moteris nori gimdyti. Kas tada? – klausiu R.Leonienės ir R.Vyšniauskaitės.

– Prieš sukuriant embrioną iš žmonos ir vyro ląstelių sutuoktiniai pasirašo dokumentus.

Vyras negali atsižadėti to, ką patvirtino parašu.

Moteris, pagimdžiusi jų kūdikį, turi teisę reikalauti iš buvusio vyro pinigų jų vaikui auginti.

– O jei abu tėvai žuvo per avariją, tačiau šaldiklyje liko iš jų ląstelių sukurtų embrionų? Ką medikai darys su jais? Gal embrionų šaldymo šalininkai yra teisūs tvirtindami, kad prasidės embrionų pardavinėjimas ar donorystė?

– Tokie sudėtingi atvejai turėtų būti reglamentuoti įstatymais. Lietuvoje donorystė nėra įteisinta. Tačiau daugelyje Europos šalių, taip pat ir Latvijoje, yra įteisinta. Savo užšaldytus embrionus tėvai gali dovanoti nevaisingai porai.

– Bet ar ne paprasčiau būtų kūdikį įsivaikinti?

– O kodėl negalima suprasti nevaisingos poros troškimo nors iš dalies turėti savo kūdikį, išnešiotą žmonos įsčiose? Gal pora nori drauge patirti laukimo džiaugsmą, gimdymo stebuklą?

Lietuva – tarsi keista atsilikėlė

Italija. Įstatymu įteisintas embrionų šaldymas. 2009 metais Italijos konstitucinis teismas tą nuostatą, kurią dabar bando įteisinti Lietuvos Seimas – kad būtų sukurti ne daugiau kaip trys embrionai, paskelbė antikonstitucine.

Estija. Šaldomi embrionai. Procedūros šeimoms finansuojamos 100 procentų.

Latvija. Šaldomi embrionai. Pagalbinio apvaisinimo kaina trečdaliu mažesnė nei Lietuvoje.

Izraelis. Šaldomi embrionai. Procedūros finansuojamos šimtu procentų, kol šeima susilaukia dviejų vaikų.

Lietuva. 20 metų nepriimamas joks įstatymas. Pagalbinio apvaisinimo procedūra nefinansuojama.

Ilga kova dėl būsimo kūdikio

* Kokia pagalbinio apvaisinimo esmė, kurią man paaiškino medikai ir ne vieną apvaisinimo procedūrą ištvėrusios nevaisingos šeimos?

* Moteris 14 dienų stimuliuojama hormoniniais vaistais – injekcijomis į pilvą – kad organizme subręstų ne vienas kiaušinėlis, kaip būna natūralaus ciklo metu, bet daugiau – 15–20.

* Iš vyro spermos tiriant ją mikroskopu paimami judriausi, gyvybingiausi spermatozoidai. Tų ląstelių susitikimas mėgintuvėlyje, kuris veikiau yra stiklinė lėkštelė, turi įvykti per 3–5 valandas.

* 24 valandas kiaušialąstė ir spermatozoidas praleidžia inkubatoriuje, specialioje moters gimdą primenančioje terpėje. Po jų susitikimo turėtų susikurti embrionas.

* Po 2–3 dienų paauginti geriausios kokybės embrionai, dažniausiai du ar trys, atsižvelgiant į moters sveikatą, įsodinami į moters gimdą.

* Likę embrionai sušaldomi porcijomis po tris ir saugomi 200 laipsnių šaltyje skystame azote sunumeruotose kasetėse. Jei viskas pavyks, po 9 mėnesių gims... trynukai. Arba – dvynukai. Bet dažniau – vienas kūdikis.

* Tačiau gali nutikti, kad negims nė vienas. Tik teoriškai dirbtinio apvaisinimo procedūra atrodo tokia paprasta. Iš tiesų ir moters medicininis parengimas yra sudėtingesnis, ir komplikacijos neretos. Būna, kad pagimdomi negyvi maždaug 20 savaičių kūdikiai. Vietoj laukimo džiaugsmo – skausminga depresija.

* Tačiau lieka paguoda – šaltyje laukiantys embrionai – žuvusio kūdikio broliukai ir sesutės.

* Atšildomi trys embrionai ir vėl įsodinami į gimdą. Šiuo atveju moteriai nebereikia ilgo ir skausmingo parengimo – hormoninių injekcijų.

* Pakartotinė procedūra kainuoja apie 2000 litų. Jei ir šį kartą nepavyksta, dar yra vilties – likusi dar viena sušaldytų embrionų porcija. Jei vėl nepavyksta jų išnešioti, o atsarginių embrionų nebėra, po pusmečio moteris vėl ryžtasi pakartotinei apvaisinimo procedūrai.

* Tačiau įstatymas, kurį būtų linkę priimti kai kurie Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai ir kurio reikalauja Bažnyčia, iš moters atimtų teisę į pakartotines embrionų įsodinimo procedūras.

* Reikalaujama, kad būtų sukurti tik trys embrionai ir visi trys įsodinami į gimdą, nepaisant nieko. Net neatsižvelgiant, ar moters organizmas pajėgs išnešioti tris kūdikius, jei visi embrionai liks gyvi. O užšaldomos būtų tik moters kiaušialąstės.

* Bet vaisingumo specialistai medikai teigia, kad atšildytos kiaušialąstės dažniau būna nekokybiškos.

Šeima neturi tapti gyvybės kapinėmis

Ričardas Doveika

Kunigas

„Šiandienos genetika ir kiti mokslai patvirtino tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento, kai susidaro unikali žmogiška būtybė tik su jai būdinga genetine informacija.

Tai kodėl kai kam sunku padaryti logišką išvadą ir pasakyti: jei žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo, tai nuo to momento atsiranda ir žmogus?

Tie, kurie teigia, kad embrionas dar nėra žmogus, arba nesupranta mokslo, arba yra suinteresuoti šią tiesą paneigti.

Kai taip kalba gydytojai, peršasi antroji prielaida. Sakyti, kad embrionas dar nėra žmogus, yra patogu.

Mat jei nėra žmogaus, nėra ir žmogaus teisių pažeidimo.

Tuomet embrioną esą galima sunaikinti, išmesti, užšaldyti ir atšildyti, išsiurbti, susmulkinti ir išgrandyti.

Vaikas, kaip atskiras asmuo, niekada negali būti priemonė, ir niekas neturi teisės jo „turėti”.

Vaikas – dovana, o ne produktas, kurį būtų galima pirkti, parduoti, iškeisti ar padovanoti. Todėl vaikas negali tapti gydymo priemone.

Turime gerbti žmogaus gyvybę ir gyvenimą nuo pat prasidėjimo momento kaip kūno ir sielos jungties unikumą, nes teisė gimti ir gyventi yra kiekvieno žmogaus svarbiausia prigimtinė teisė.

Mūsų šalyje būtinas pirmiausia embriono apsaugos įstatymas, kad būtų gerbiamos ir pripažįstamos visų žmonių vienodos teisės, ypač vienoda teisė į gyvenimą.

Ar nenutiks taip, kad kilniausias žmonijos bendrystės lopšys – šeima – gyvybės nešėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje pasiduos spaudimui tapti gyvybės kapinėmis?”

Reikia paisyti ir sukurto embriono teisių

Dangutė Mikutienė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė

„Kiaušialąsčių šaldymas kelia mažiau etikos problemų. Nors daugumoje ES šalių šaldomi embrionai, kai kurios šalys tą įstatymą jau persvarsto.

Lietuvoje embrionų šaldymo nesiūlome ir dėl tranzito problemų. Neleidžiame nei išvežti, nei įvežti embrionų, o tokių piktnaudžiavimų gali pasitaikyti.

Kiaušialąsčių šaldymo finansavimą siūlome atiduoti Sveikatos apsaugos ministerijai. Finansuoti galima iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto. Nevaisingumas pripažįstamas liga ir jos gydymo finansavimas neturi būti išskirtinis.

Suprantama, kad moters sveikatai daroma žala, kai ji patiria pakartotines dirbtinio apvaisinimo procedūras. Bet nėra ligos, kurią gydant nebūtų šalutinio poveikio.

Tačiau turime atsižvelgti ir į sukurto embriono teises – žinome, kad jis jau yra gyvybė. Ir ją reikia saugoti. Negalima egoistiškai sakyti: „Aš noriu kūdikio!” Kūdikis – ne daiktas.”

Ar norime išsiskirti iš civilizuoto pasaulio?

Algis Čaplikas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys

„Šiandien visoje Europoje priimti liberalūs pagalbinio apvaisinimo įstatymai.

Mes – kone vienintelė šalis, kur Bažnyčia trukdo priimti progresyvų įstatymą, nors jis veikia katalikiškose Europos šalyse. Bet mūsų Bažnyčia truputį kitokia nei pasaulyje.

Šis gydymo metodas yra gavęs Nobelio premiją. Ar mokslininkai kvailesni už mus? Estai jau 2007 metais patvirtino 15 mln. eurų finansavimą. Visos pagalbinio apvaisinimo procedūros šeimoms finansuojamos. Jiems reikia piliečių. Mums, atrodo, ne.

Ar Lietuvoje norime sukurti rezervatą – gyventi ne taip, kaip gyvena visas civilizuotas pasaulis? Palikime šeimai teisę įvertinti ir nuspręsti, kaip ji nori susilaukti vaikų.”