Nori lietuviškų knygų? Emigruok į Norvegiją!

Tuo metu, kai Lietuvos bibliotekos neišgali įsigyti naujų leidinių, o įsigijusios vieną kitą skaitytojus rikiuoja į eilę, Norvegijoje atsidūrę lietuviai skaito naujausias mūsų šalies leidyklų išleistas knygas.

Penkerius metus Norvegijoje žuvies fabrike dirbančios 41 metų Rasos Sakalauskienės dienotvarkė priklauso nuo atplaukiančių žvejų laivų. Jeigu žvejyba sėkminga, tenka doroti žuvis dieną naktį.

Kai žuvų nėra, atokioje saloje, Fosnavogo miestelyje, įsikūrusi kirpėja iš Panevėžio skaito lietuviškas knygas, kurias jai iš Oslo atsiunčia valstybinė biblioteka.

Moteris pernai perskaitė beveik du šimtus lietuviškai išleistų romanų.

Atsiunčiama nemokamai

Norvegijoje dirbantys lietuviai pernai tiek daug skaitė, kad Carlo Deichmano valstybinė biblioteka šiais metais lietuviškoms knygoms įsigyti skyrė dvigubai daugiau pinigų nei 2010-aisiais.

Šios bibliotekos internetinis puslapis siūlo daugiau nei tūkstančio pavadinimų naujų lietuviškų knygų. Beveik visos jos išleistos po 2008-ųjų.

Užsisakius knygą internetu ją po dviejų dienų galima atsiimti artimiausioje bibliotekoje. Už atsiuntimą mokėti nereikia.

Paskatino kaliniai

Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Daina Bogdanienė prisiminė, kad kaupti lietuviškas knygas Oslo biblioteką paskatino kaliniai.

Prieš keletą metų šios šalies kalėjimuose bausmę atliekantys Lietuvos piliečiai vis prašydavo lietuviškų knygų, todėl bendruomenė kreipėsi į biblioteką ir pasiūlė tokių leidinių įsigyti.

Kaliniai iki šiol yra labiausiai skaitantys lietuviškas knygas mūsų tautiečiai Norvegijoje.

Sudarinėja katalogą

„Smagu pirkti knygas, kai gali joms išleisti 7 tūkstančius litų!”– džiaugėsi Norvegijoje gyvenanti dailėtyrininkė Laima Petrusevičiūtė.

Pagal sutartį su Oslo nacionaline biblioteka moteris užsakinėja lietuviškas knygas, vėliau verčia jų pristatymus ir sudarinėja katalogą.

Iš pradžių lietuvė manė, kad reikia pirkti tik geriausias knygas, vadinamąjį aukso fondą.

Tačiau bibliotekoje buvo paaiškinta, kad svarbiausia – žmonių noras tas knygas skaityti.

Todėl norvegai paprašė užsakyti ir Lietuvos leidyklų išleistų detektyvų, trilerių, fantastikos, kulinarinių, mokslo knygų, enciklopedijų, knygų apie gėlių priežiūrą, daržų sodinimą, taip pat leidinių visoms vaikų grupėms.

Kolekcijoje – įvairovė

Lietuviškų knygų kolekciją sudarinėjantis bibliografas Runaras Skrovsetas dar negali atsakyti, kokie autoriai populiariausi tarp Norvegijos lietuvių.

Norvegas siekia sukurti kolekciją, iš kurios galėtų pasirinkti bet kokio išsilavinimo ar bet kuo besidomintis lietuvis.

Tuo tarpu L.Petrusevičiūtė jau patyrė, kad lietuvės mėgsta skaityti Kristinos Sabaliauskaitės, Jurgos Ivanauskaitės, Giedros Radvilavičiūtės parašytas knygas.

Ypač populiarios Norvegijos autorių knygos, išverstos į lietuvių kalbą.

Vaikai skaito tai, ką ir jų bendraamžiai Lietuvoje, – Astridos Lindgren ir Joanne Kathleen Rowling knygas, pasakas.

Kaliniai mėgsta šiurkštų humorą, detektyvus, psichologijos vadovėlius, patarimus apie įvairių meditacijų praktikas.

Vyresnio amžiaus įkalintieji iš Lietuvos rusiškai skaito rusų klasiką, ypač Fiodoro Dostojevskio kūrinius. Jei kaliniai baigę aukštąją mokyklą, jie nori skaityti ir savo specialybės knygas.

Už siuntimą – kaip už knygą

Už knygos siuntimą skaitytojui sumoka Oslo biblioteka, o už jos grąžinimą – tos vietovės biblioteka.

Kiek Norvegijos biudžetui kainuoja lietuviškų knygų siuntimas, nėra skelbiama.

Tačiau privačiai nusiųsti vidutinę knygą pigiausiu paštu iš vienos Norvegijos vietos į kitą kainuoja 22 litus.

Net už ploną knygelę reikėtų mokėti 9 litus.

Tačiau bibliotekos naudojasi ir specialiomis knygų pristatymo bendrovėmis, kurios suteikia nuolaidų.

Tenka užrašyti į eilę

Apie Norvegijoje skiriamą dėmesį skaitymui sužinojusi Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė tik sunkiai atsidūsta.

Ji ne kartą yra pasijutusi labai nesmagiai, kai skaitytojas prašo naujos knygos ir negali jos gauti.

„Per ekonominę krizę į Lietuvos bibliotekas plūstelėjo daugybė skaitytojų. Daugelis jų jau būna susiradę informacijos apie naujai išėjusią knygą, pavartę ją knygyne ir prašo būtent tokios.

Tačiau bibliotekininkai dažnai neturi ką jiems pasiūlyti. Geriausiu atveju galime užrašyti į eilę, jei esame įsigiję vieną tos knygos egzempliorių.

Knygas galima ir atsisiųsti iš kitos bibliotekos, tačiau reikia sumokėti pašto išlaidas.

Tai daugeliui pensininkų ar kitų mažesnes pajamas gaunančių žmonių tiesiog neįkandama”, – kalbėjo A.Jaskūnienė.

Lietuva – tarp Europos atsilikėlių

* Vienam statistiniam Lietuvos gyventojui tenka vos 1 litas ir 13 centų, už kuriuos bibliotekose perkamos naujos knygos.

* Lietuvos bibliotekininkų draugijos duomenimis, tai – vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje.

* Pavyzdžiui, Suomijoje bibliotekos įsigyja knygų vidutiniškai už 26 litus vienam gyventojui, Didžiojoje Britanijoje – už 8,3 lito.

* Prasidėjus ekonominei krizei, tuometis kultūros ministras Remigijus Vilkaitis sumažino bibliotekoms skirtų naujų knygų biudžetą daugiau nei tris kartus – nuo 8,6 milijono iki 2,4 milijono litų.

* Šiais metais ši suma padidėjo iki 3,4 mln. litų.

Skaitymas gali būti ir gydymo priemonė

Genovaitė Petronienė

Psichologė

„Ekonominiu sunkmečiu skaitymas – puiki ir pigi galimybė praleisti laiką ir labiau įprasminti gyvenimą.

Juk dirbantys žmonės krizės metu pradeda labiau taupyti ir dažnai nebegali leisti sau išvažiuoti į kurortą ar nueiti į koncertą.

Bedarbiai skundžiasi ne tik pinigų stoka, bet ir nesugebėjimu įprasminti savo laiko, nesugalvoja, kuo užsiimti, nes daugelis jų visą savo laiką skyrė darbui, neturi jokių pomėgių. Jiems skaitymas yra vienas prieinamiausių laisvalaikio leidimo būdų, kuriam praeityje neturėjo laiko.

Knyga gali ir gydyti: įsigilinęs į jam pačiam suprantamas problemas, susitapatinęs su kūrinio herojais, žmogus lengviau išsivaduoja iš savo bėdų.”

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=27349&s=5&f=3
Oslo bibliotekos internetinis puslapis siūlo daugiau nei tūkstančio pavadinimų naujų lietuviškų knygų.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=27350&s=5&f=3
Bibliotekininkų draugijos vadovė A.Jaskūnienė gali tik pavydėti norvegams.