Norint laimėti loterijoje reikia ne sėkmės, o proto

Kai kurie loterijų žaidėjai nesitiki sėkmės – jie tiki savimi. Neseniai paaiškėjo keli loterijų trūkumai, kuomet norint laimėti nereikėjo naudoti jokių apgavysčių ir techniškai pažangių įrenginių, kuriuos naudojo kazino vagys filme „Oušeno vienuoliktukas“, tačiau pakako sugebėjimo pastebėti tendencijas ir pasinaudoti silpnybėmis, skelbia newscientist.com.

Pavyzdžiui, konsultantas statistikos specialistas Mohanas Srivastava iš Toronto (Kanada) neseniai papasakojo leidiniui „Wired“ kaip išmoko prognozuoti kurie „Ontario Lottery“ nutrinami bilietai bus laimingi. Kiekviename biliete yra matoma dalis, kurioje yra skaičiai nuo 1 iki 39 ir nutrinama dalis, kurioje paslėpti skaičiai gali sutapti su matomaisiais.

M. Srivastava įtarė, kad šie bilietai sugeneruoti ne visiškai atsitiktiniu būdu, bet naudojant programinę įrangą, vadinamą pseudo-atsitiktinių skaičių generatoriumi. Ir iš tiesų, jis pastebėjo, kad bilietai, kuriuose trys matomi skaičiai yra nepasikartojantys, beveik visais atvejais yra laimingi.

Jis galėjo nusipirkti daugybę bilietų, atsirinkti laimingus ir parduoti likusius, bet pasielgė sąžiningai ir korporacijai „Ontario Lottery and Gaming“nusiuntė du nenutrintų bilietų rinkinius po 10 – vieną krūvelę jis pažymėjo kaip laimingą, o kitą – kaip nesėkmingą. Po dviejų valandų jam paskambino ir pasakė, kad jis teisingai atspėjo 19 kortelių iš 20 laimingumą. Po dienos ši loterija buvo nutraukta.

Žurnalas „Harpers“ neseniai aprašė kaip buvusi matematikė, keturis kartus laimėjusi Texas loterijoje (laimėjimų suma – 20 mln. dolerių) galėjo išnaudoti pseudo-atsitiktinių skaičių generavimo sistemą.

Metodai, kuomet gaunamos iš tiesų atsitiktinės sekos – pavyzdžiui, kuomet iš pasirenkami kamuoliukai iš besisukančio būgno ar grindžiami šiluminiu triukšmu, turėtų panaikinti tokias loterijų silpnąsias vietas. Tačiau M. Srivastava teigia, kad loterijų organizatoriai visiškai atsitiktinių sekų vengia, nes jie nori kontroliuoti laimėtojų kiekį ir taip užsitikrinti sau pelną. O tai reiškia, kad statistiką išmanantys žmonės gali susišluoti prizus. Statistikas rekomenduoja rengiant tokias loterijas ant bilietų pažymėti, kad loterija neapsaugota nuo grobstymo.

Dar vienas atvejis yra visiškai nesusijęs su pseudo-atsitiktinumu: „GS Investment Strategies“ lošimų bendrovės savininkai Majorie ir Geraldas Selbee strategiškai žaidė Masačūsetsto valstijos loteriją „Cash WinFall“ ir kol kas per šiuos metus uždirbo beveik 1 mln. JAV dolerių.

Šioje loterijoje laimingi skaičiai parenkami iš tiesų atsitiktinai. Loterijos silpnybė, kuria naudojasi šie lošėjai atsiranda praėjus savaitei po to, kai niekas nelaimi aukso puodo, o pertekliniai pinigai suskirstomi į mažesnius prizus. Kartu su informatikos doktorantais buvo paskaičiuota, kad tokią savaitę perkant bilietų bent už 100 000 dolerių pelningumas yra garantuotas. Dabar loterijos organizatoriai kai kuriose parduotuvėse sustabdė bilietų pardavimus taip apsunkindama didelio bilietų kiekio įsigijimą. Tačiau, organizatorių teigimu, pats žaidimas veikia gerai ir jiems generuoja po 11,8 mln. dolerių pelno kasmet.

Pasak M. Srivastava, Loterijos organizatoriai gali turėti ir kitą motyvą: „Silpnybių paviešinimas iš tikrųjų paskatina žmonių norą lošti. Iš mechaniko dirbtuvių išlindę piliečiai mano: „Ir aš taip galiu! Ir aš galiu atrasti tendencijas!“.