Nubijos mumijoms nustatyta „šiuolaikiška“ liga

Ištyrus daugiau nei 200 mumijų nustatyta, kad senovės Nubijos kultūroje siautė „šiuolaikiška“ žmonių liga. Mumijos buvo užkrėstos parazitine kirmėle, siejama su drėkinimo grioviais, rašo yahoo.com.

Liga, vadinama šistosomoze, užsikrečiama per odą, kuomet žmogus kontaktuoja su vandeniu, kuriame esama kirmėlių. Šia liga visame pasaulyje kasmet suserga daugiau nei 200 mln. žmonių; užsikrėtus juntamas niežulys, vėliau prasideda karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys ir raumenų skausmai. Jei infekcija negydoma, ji gali pažeisti kepenis, plaučius ir šlapimo pūslę.

Iki šiol manyta, kad daugumoje Nubijos mumijų atrasta kirmėlių šistosomų rūšis, vadinama S. mansoni, yra naujesnis ligų sukėlėjas, sietinas su miesto aplinka ir drėkinimo grioviuose užsistovėjusiu vandeniu.

„Tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių patogenų Egipto deltos regione, o mokslininkai visuomet manė, kad tai yra naujesnis patogenas, tačiau dabar įrodėme, kad jis egzistavo jau prieš tūkstančius metų“ - sakė Emory universiteto (JAV) mokslininkas George'as Armelagos.

Nors G. Armelagos su kolegomis negalėjo pasakyti kaip stipriai buvo pažengusios nubų infekcijos, jie teigia, jog užsikrėtusieji turėjo jaustis gana prastai ir tai tikriausiai turėjo įtakos jų darbui (dažniausiai – žemdirbystei).

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad Nilo upės regione buvo užsikrėtusios šistosomomis, tačiau nauji metodai padėjo mokslininkams patikslinti šių kirmėlių rūšį.

Mokslininkai tyrė mumijų iš dviejų Nubijos populiacijų (gyvenusių dabartinio Sudano teritorijoje) audinius. Vienos populiacijos mumijų amžius yra apie 1200 metų, kitos – apie 1500 metų.

Ankstyvesnė Kulubnarčių populiacija gyveno tais laikais, kai pagrindinė civilizaciją maitinusi upė - Nilas - buvo pakilusi ir nerandama daug duomenų, kad tais laikais buvo imamasi papildomų drėkinimo priemonių. „Tikriausiai jie savo laukų nedrėkino ir leisdavo žemes patręšti kasmetiniams Nilo potvyniams“, - sakė G. Armelagos.

Vėlesnė Wadi halfa populiacija gyveno piečiau paupyje ir tais laikais, kai upės lygis buvo žemesnis; archeologiniai radiniai byloja, kad laukai buvo drėkinami kanalais.

Mokslininkai tikėjosi, kad skirtingose populiacijose aptiks skirtingas šistosomų populiacijas. Pavyzdžiui, S. mansoni gyvena stovinčiame vandenyje, o S. haematobium, kita žmones užkrėsti galinti rūšis, labiau mėgsta tekantį vandenį. Mokslininkai audiniuose ieškojo antigenų (su parazitų siejamų specifinių baltymų) ir antikūnų (organizmo atsako į infekciją molekulių).

Mokslininkai nustatė, kad apie 25 proc. Iš 46 Wadi Halfa mumijų buvo užsikrėtę S. mansoni, jomis taip pat buvo užsikrėtę tik 9 proc. (iš 191 tirtų) Kulubnarčių populiacijos mumijų.

„Anksčiau visi manė, kad infekcijos sukėlėjas buvo S. haematobium, o šis tyrimas, parodė, kad iš tikrųjų tai buvo S. mansoni“, - sakė G. Armelagos.

Tikėtina, kad abi populiacijos buvo užsikrėtę ir S. haematobium, sakė mokslininkai, pastarųjų kirmėlių žymenų nenustatinėję.

Wadi Halfa iškasti drėkinimo kanalai yra labiausiai tikėtinas S. mansoni parazitų šaltinis, tvirtina mokslininkai. Manoma, kad Wadi Halfa žmonės užsikrėsdavo tuomet, kai naudodavo kanalus savo rūbams skalbti ir laukams laistyti.

Tyrimas publikuotas moksliniame leidinyje „American Journal of Physical Anthropology“.

http://g1.delfi.lt/images/pix/530x0/29079b71/file46431551_9d73224.jpg