O.Lapinas. Ar vyrui būtinas seksas?

Man 24 metai, mylėjausi tik vieną kartą gyvenime, pastarojo beveik neprisimenu, buvau akivaizdžiai padauginęs alkoholio, iniciatyva buvo merginos, man buvo gal 19. Analizuojat lytinių santykių nebuvimą, man kyla įvairių minčių, kad greičiausiai tikiu energetika, ir turint daug nepastovių ar netinkamų pastovių partnerių, mano seksualinė energetika silpsta, aš ją eikvoju.

Be to, turiu kvailą mintį t.y. jei mergina yra turėjusi daug lytinių partnerių, lytinių santykių metu atsakomasis ryšys (lytinių santykių malonumas) nebus kokybiškas arba bus ne toks, koks gali būti (pvz. nepasieksi stadijos "susilieja du žmones")...

Kitas variantas, pirmą kartą merginą pamačiau 9 klasėje, pastaroji man buvo kaip iš romantinių filmų sulėtintuose kadruose, ir iki šiol aš jos negaliu išmesti iš galvos, galima sakyti, kiekvieną dieną važiuoju ne trumpiausiu kelių, o pro jos gyvenamąją vietą, tikėdamasis ją pamatyti. Didelė tikimybė, kad aš ją tikrai myliu, per 8 metus bandžiau su ja susibendrauti, tačiau kiek bebandydavau, bendravimo pradžia klostėsi nekaip, jokio atsakomojo ryšio, po nesėkmės dažniausiai būdavo metų pertrauka, bet šias metais pavyko (pasistengiau iš peties, nustebau, kad taip sugebu).

Buvau su ja pasimatyme, deja, išsiaiškinti, ar mano jausmai jai tikri, pritrūko laiko, dar kartą susitikti nepavyko, iniciatyvos iš jos pusės nebuvo, be to ji turi vaikiną (jaučia kaltę su manimi susitikdama), taigi kad nevažinėt ir toliau pro jos namus, palikau Lietuvą (na, žinoma, ne tik dėl pastarosios priežasties)...

Taigi, manau, kad mąstymas apie pastarąją merginą kliudo norui bendrauti su kitomis merginomis... Tai pat ramybės man neduoda mintis, kad vyrui reikalingi lytinai santykiai (jis negali apsieiti vien tik keliomis higieniškomis masturbacijomis į mėnesį spaudimui sumažinti). Jų nebuvimas mažina pasitikėjimą savimi ir t.t.

Kita lytinių santykių nebuvimo priežastis, manau, gali būti ta, kad bandau laužyti stereotipą, kad vyrams reikia tik SEKSO, todėl tik pradėdamas bendrauti su mergina to nesiekiu ir kartais net duodu aiškiai suprasti, kad man to nereikia, dėl ko, jei mes pradedam bendrauti ilgiau, kaip draugai, mano seksualinis potraukis jos atžvilgiu atšąla, o tų "draugių" dažnas variantas, kad pakyla, bet tada man jos tik kaip draugės.

Dažnai jos mane "įsimyli", buvo gal tokios 5-6, bet jų pamylėt aš jau nebenorėjau, be to, kai matau, kad jos man jaučia didelę simpatiją ar kažką daugiau, man sąžinė neleidžia jas pamylėti ir palikti ankščiau ar vėliau, bet kuo ilgiau tempsi, tuo jai gi bus skaudžiau (ką reiškia neprašyti sekso pas merginą).

Be to, gal šiek tiek veikia ta mintis, kad moterys visur - televizijoje, laikraščiuose, bendraudamos - skundžiasi, kokios jos vargšės, joms sekso nereikia, jos aukojasi besimylėdamos, jos yra išnaudojamos šiuo atžvilgiu, kaip jos yra skaudinamos, kai pamyli mėnesį kitą ir palieka jas ir t.t. Gal aš dabar noriu surasti tokią merginą, kuri man bus iš karto visam gyvenimui... Bet taip gi nemanau, kad tai labai įmanoma, juk seksas - vienas iš pagrindų bendram gyvenimui... nepabandęs nesužinosi.

Na, o prostitutes gražios samdyti man kažkaip neleidžia savigarba.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
AR VYRUI BŪTINI LYTINIAI SANTYKIAI?

Į jūsų klausimą apie lytinius santykius galima atsakyti trumpai: ne. Vyrui nėra būtini lytiniai santykiai, taip, kaip būtinas oras, vanduo ir maistas. Nemanau, kad yra kažkoks energetinis „persikrovimas“ dėl dažnų santykių. Nėra žalingi ir reti santykiai. Jogų, daosų, tantristų praktika rodo, kad lytinius santykius netgi nėra būtina užbaigti orgazmu, jei praktikuoji tam tikras meditacines technikas.

Seksualinį poreikį galima tenkinti masturbacija, savaiminiu sėklos išsiliejimu miegant, o patį poreikį slopina ilgas susilaikymas. Čia jau veika organizmo savireguliacija: kuo rečiau yra ištuštinama prostata, tuo mažesnį testosterono kiekį išskiria sėklidės. Todėl tie, kurie tai daro rečiau, mažiau nori, o tie, kur daro dažniau - dažniau ir nori.

Tačiau jūs teisus sakydamas, kad vyrui reikalinga savigarba, pasitikėjimas savimi. Ir jei jūs siejate šias būsenas su seksu - tuomet jums reikia sekso. Tačiau ar tik su seksu siejasi savigarba ir pasitikėjimas? Žinoma, kad ne. Ir kalbant, kad jums „reikia“ sekso, mes neturime omenyje „reikia kaip oro, reikia fiziologiškai“ Ne. Jums „reikia“ sekso tik psichologiškai, tai yra jūsų idėja, jūsų svarstymų, abejonių ir nerimo sritis.

Man atrodo, kad per penkerius metus nuo jūsų pirmo lytinio akto jūs perkėlėte seksą iš lytinių organų į galvą. O viskas, kas perkeliama iš kūno į galvą (kvėpavimas, rijimas, virškinimas, judesiai, lytinė veikla), galvoje virsta nerimastingomis abejonėmis. Pradėkite svarstyti, ar teisingai jūs kvėpuojate - sutriks kvėpavimas. Imkite valdyti savo rijimą - paspringsite. Pasistenkite taisyklingai vaikščioti - galite suklupti! Nes visų šių veiksmų esmė - automatizmai, t.y. nesąmoningi, autonominės nervų sistemos reguliuojami judesiai.

Galva jiems tik trukdo. Ji sukelia neurotinę fiksaciją - apie organo veiklą galvodamas žmogus ima bijoti jos sutrikimo ir ši baimė iš tiesų ją trikdo. O galva prisipildo bevaisių idėjų - proto arba „mentalinių“ šiukšlių.

Seksas, atsidūręs jūsų galvoje, dėsningai ėmė kelti jums daug problemų, tik jos, ačiū dievui, daugiau ne kūno, o idėjų lygmenyje:

ko iš manęs nori merginos?
viena vertus, jos sako, kad joms nereikia sekso;
kita vertus, jos užsigautų, jei liktų nepamylėtos;
jei aš jas pamylėčiau, o po to mesčiau - jos liktų nelaimingos;
jei aš jų nepamylėčiau - jos irgi liktų nelaimingos;
koks aš vyras, jei nesimyliu?
tad gal man reikia kaupti patirtį?
bet juk atsitiktiniai lytiniai santykiai išeikvotų mano vyrišką energiją?
ir t.t. ir pan.

Todėl pirmas uždavinys jūsų situacijoje - grąžinti seksą į gamtos numatytą vietą - į genitalijas. O ką palikti galvoje?

Supratimą, kad jūsų, dvidešimt ketverių metų vaikino lytinė branda atitinka standartą. Ne stiprios lytinės konstitucijos standartą ( ankstyvi lytiniai santykiai su sėklos išsiveržimu, romantikos ir glamonių niekinimas). O vidutinės lytinės konstitucijos standartą (romantinė stadija devintoje klasėje, glamonės, pirmi bandomieji santykiai be didelio džiaugsmo 19 metų).

Tie, kam iš tiesų reikia mylėtis dėl ankstyvos hormoninės brandos, ne svarsto, mylisi. Tie, kam reikia svarstyti - svarsto, o nesimyli. Iš pradžių daugumai norisi romantikos, po to - glamonių. Seksualinis poreikis ateina vėliausiai ir toliau priklauso nuo patirties.

Taigi jūs esate VISIŠKAI NORMALUS VAIKINAS. Kuris pradėjo kelti seksą į galvą ir padarė iš jo NEUROTINĘ FIKSACIJĄ. Ką sėkmingai galėjote padaryti su bet kuo kitu - su rijimu, vaikščiojimu, kalbėjimu, mirksėjimu ir t.t. ir pan. Tuomet būtų kitokios fiksacijos ir jūs rašytumėte kitokį laišką.

O ką daryti žmogui su neurotine fiksacija?

Eiti pas psichoterapeutą ir taikyti įvairias technikas. Tarkime, paradoksinę.

Jūs pasakote sau: aš pasistengsiu nuvilti merginą, kuri man patinka. Aš suviliosiu ją ir nepamylėsiu - jokiu būdu. Aš, galbūt, ją glostysiu, bučiuosiu, o paskutiniu momentu sustosiu. Ir pasakysiu: viskas. Tegul ji verkia!

Žinoma, tai nereiškia, kad iškilus progai jūs iš tikrųjų taip ir turite padaryti. Tačiau kodėl jums nepadarius to vaizduotėje?

Paradoksinės technikos - vienos iš efektyviausių esant įvairiausioms fiksacijoms. Jų esmė – ne svarstyti, kad galėtų atsitikti tai, ko aš bijau. Ne - jūs turite tapti aktyvesnis ir imtis iniciatyvą, palaikydamas savo problemą. Aš PADARYSIU VISKĄ, KAD TAIP ATSITIKTŲ.

Taip, iš abejonių jūs padarote ketinimą. O ketinimai - stebėtinai efektingos psichologinės priemonės esant abejonėms . Juo labiau, kad galima įtarti : jūs iš tiesų žiūrite į moteris su šiokia tokia agresija. Ir nenuostabu. Jos, tos moterys, kažkokios sadistės jūsų akyse. Tai jos nenori, tai nori, tai manipuliuoja jūsų jausmais, tai daro kažką su jumis jums nieko neprisimenant. Aš jumis dėtas irgi laikyčiausi nuo jų toliau – lankyčiau jas tik fantazijose ir prisiminimuose. Taip saugiau. Ir jei jūs taip jomis nepasitikite - gal tam yra pagrindo?

Kartais į šį klausimą galima atsakyti atskleidžiančiosios - analitinės psichoterapijos eigoje.
Tačiau jei jūs pats mėgstate analizuoti save - o tai matyti iš jūsų užduodamų klausimų - tuomet jums gali būti neįdomu analizuoti save dar ir dar. Todėl aš neneigiu hipotezių naudos, tačiau būčiau linkęs siūlyti jums kažkokias praktines technikas. Mokantis ištuštinti galvą nuo visokių „mentalinių šiukšlių“.

Taigi, sėkmės jums.
Olegas Lapinas