Orai ne susargdina, o perspėja apie ligas

Neseniai buvo pranešta apie didžiausią nuo 2005 m. magnetinę audrą, pasireiškusią visame pasaulyje. Mūsų pusrutulyje žmonės, klausydamiesi orų prognozių, dažniausiai atkreipia dėmesį į oro temperatūrą, kritulius, kartais – į vėjo stiprumą. Įdomu, kaip mus veikia kiti atmosferos reiškiniai?

Didelės magnetinės audros yra palyginti retos, tačiau apie saulės aktyvumą kalbama ganėtinai dažnai. Nors dalis mokslininkų mano, kad per tiek tūkstančių metų žmogaus organizmas prie saulės išdaigų jau yra prisitaikęs, tačiau sąsajų tarp jos aktyvumo ir širdies bei kraujagyslių ligų paūmėjimo bandyta ieškoti. Tyrimui panaudotas Vilniaus greitosios medicinos pagalbos kardiologinių brigadų iškvietimų skaičius. 1980–2000 m. pastebėtas iškvietimų vidurkio per metus kitimas, jo periodas artimas 11 metų Saulės ciklui.

Rezultatai leidžia spėti, kad dėl Saulės aktyvumo pasireiškiantys geomagnetinio lauko pokyčiai ir meteorologiniai reiškiniai turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimui, ir šią įtaką galima įvertinti statistiniais metodais. Gydytojai sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis magnetinių audrų dienomis pataria vengti sunkaus fizinio darbo, alkoholio, stresinių emocijų.

Ypač jautrūs magnetinio lauko pokyčiams ateroskleroze sergantys žmonės. Sumažėjus kraujagyslių spindžiui, iškyla grėsmė, kad susiformavęs krešulys sukels mirtį. Nuo didelio Saulės aktyvumo ir magnetinių audrų taip pat kenčia žmonės, sergantys nervų bei psichikos ligomis. Tokios anomalijos gali išprovokuoti netikėtą agresyvumą, kitiems ligoniams gali prasiveržti nerimas arba paūmėti depresija, atsirasti dusulys bei spengimas ausyse.

Nemaloniausi – svyravimai

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra taip pat yra atlikusi gyventojų apklausą, kurios metu buvo nustatyta, kokį poveikį orai turi Lietuvos žmonių sveikatai, kokioms orų sąlygoms arba jų pokyčiams lietuviai jautriausi.

Nustatyta, jog kas antras lietuvis jaučia, kad orai veikia jo savijautą. Orų sąlygos turi daug reikšmės kas penkto žmogaus sveikatai, o jautriausi yra vyresni nei 60 metų žmonės.

Didžiajai daliai apklaustųjų orų pokyčiai lemia padidėjusį mieguistumą, nuovargį bei sustiprėjusį sąnarių skausmą. Dažnam pasireiškia galvos skausmas, nervingumas ar irzlumas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė sakė, daugiausia negalavimų gyventojams atsiranda esant drėgnam orui. Jo poveikis dažniausiai priklauso nuo temperatūros. Kuo daugiau drėgmės, tuo labiau jaučiamas karštis, pavyzdžiui, esant 24 laipsniams šilumos ir 70 proc. santykinei oro drėgmei, žmogaus organizmas junta 30 laipsnių karštį. Žiemą labai svarbus ne tik drėgnumas, kuris padidina šaltį ir nušalimų pavojų, bet ir vėjas. Visuomet reikia atkreipti dėmesį į oro slėgį, kuris gali kisti net keletą kartų per dieną. Šiuos dalykus žmonės turėtų žinoti ir atkreipti dėmesį, kai skaitomi oro pranešimai per TV ar radiją.

Tačiau, pasak mokslininkės, žmonės jų klauso, bet negirdi, nekreipia dėmesio į meteorologų perspėjimus. „Mes įpratome, kad gyvename vidutinių platumų oro juostoje, ir, rodos, mūsų klimatas mums nieko blogo iškrėsti negali. Todėl mums šventas reikalas vidurdienį, esant 30 laipsnių karščiui, ravėti daržus ar vaikščioti gatvėmis. To neturėtų būti“, – kalbėjo mūsų pašnekovė.

Komfortiškos sąlygos yra tuomet, kai oro temperatūra būna tarp 14 ir 24 laipsnių šilumos, o santykinis drėgnumas 50–80 proc. Tokie oro temperatūros ir drėgnumo deriniai dažniausiai pasitaiko gegužės–rugsėjo mėnesiais.

Žmonės daug jautresni nepastoviems negu ilgą laiką nepakitusiems orams. Didžiausią poveikį daro temperatūros svyravimai. Beje, palyginti su analogiškais tyrimais, atliktais Kanadoje ir Vokietijoje, nustatyta, jog lietuviai yra daug jautresni orams nei tų šalių gyventojai.

Ne orai susargdina

Žodžiu, vis dažniau linkstama manyti, kad meteopatija – liguista reakcija į oro sąlygų pasikeitimą – nėra prasimanymas, nors išsamių ir tikrai patikimų tyrimų šia tema kol kas nėra atlikta, tėra pavieniai bandymai aptikti sąsajas tarp šių reiškinių.

JAV, pavyzdžiui, buvo skaičiuotas mirtingumas mėnesiais nuo 1920 iki 1995 m. ir prilygintas klimato pasikeitimams. Paaiškėjo, kad smarkiai atšalus spalio ir lapkričio mėnesiais mirčių skaičius išaugo 2,4 proc. Šri Lankoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad liūčių ir didelės drėgmės sezonu šalies gyventojai miršta dažniau, nei esant geroms oro sąlygoms. Esant tam tikriems negalavimams, žmonės iš tikrųjų jaučiasi blogiau keičiantis orams.

Tačiau jei sergate ligomis, kurios priskiriamos prie tų, kurios suaktyvėja keičiantis orams, tai dar nereiškia, kad esate meteopatas – svarbus ir organizmo sugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Pasak dr. A. Galvonaitės, ne orai susargdina; jie tik siunčia signalus apie sveikatos problemas ir ragina kreiptis į gydytojus.

Kam orai nebaisūs

Net ir nesergantiems jokiomis iš minėtų ligų, keičiantis orams, gali kristi darbingumas, ypač jei nesilaikoma dvasios ir kūno higienos, netinkamai maitinamasi, turima žalingų įpročių. Kartais posakis, kad dėl sumažėjusio darbingumo kalti orai, būna ir visai iš piršto laužtas – tiesiog netinkamai prižiūrimas organizmas ima streikuoti.

Kad žmogus visuomet jaustųsi žvalus, turi įdėti nemažai pastangų – tausoti save, pakankamai miegoti, tinkamai maitintis, be reikalo nesibarti, nepykti ir nepavydėti. Stiprios neigiamos emocijos palaipsniui alina organizmą, silpnina imunitetą, po didžiulio neigiamą emocijų protrūkio jis žmogus jaučiasi išsekęs.

Ar galima nugalėti meteojautrumą, jei jis vis dėlto egzistuoja? Tomis dienomis reikia daugiau dėmesio skirti sveikatai ir klausyti meteorologų perspėjimų. Jei jums nediagnozuota jokia liga, bet keičiantis orams jaučiate neaiškius negalavimus, reikia kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją. Likusiesiems – visais įmanomais būdais stiprinti sveikatą, kuri ir suteikia gyvenimo džiaugsmo.