Panevėžietis į taikią sirgalių zoną bandė įsinešti pistoletą „Makarov“

Europos čempionato ritmu Panevėžyje gyvena ne tik miesto arena, bet ir šalia jos po atviru dangumi įsikūrusi didžiulė sirgalių pramogų zona.

Bilietų į Lietuvos rinktinės rungtynes negavę nacionalinės komandos gerbėjai jos pasirodymą kartu su kitais nelaimingaisiais gali visiškai nemokamai stebėti didžiuliame keliasdešimties kvadratinių metrų ploto ekrane šalia Panevėžio arenos.

Pagyvenęs vyras nesiskiria su „Makarov“

Trečiadienį per pietus reprezentacinės šalies ekipos sirgaliai išgraibstė netikėtai kasose atsidūrusius 200 bilietų į Lietuvos rinktinės rungtynes Panevėžyje ir 21 val. sausakimšai užpildė Panevėžio areną.

Nors televizijos transliacijos metu joje buvo matyti keliasdešimt laisvų vietų, jų neužpildė ne sirgaliai, o Panevėžyje rungtyniaujančių komandų delegacijos, oficialūs čempionato svečiai bei tarptautiniai „FIBA Europe“ rėmėjai.

Tuo tarpu sirgalių pramogų zonoje nepaisydami krapnojančio lietaus susirinko daugiau nei tūkstantis fanų. Tiesa, į aptvertą ir apsaugininkų kruopščiai saugomą teritoriją pateko ne visi.

Maždaug šešiasdešimties metų vyriškis trečiadienį vakare stebėti Lietuvos rinktinės rungtynių su britais atkulniavo apsiginklavęs koviniu „Makarov“ pistoletu.

Išgirdęs jog nebus įleistas į teritoriją, pagyvenęs vyras skėstelėjo rankomis, rodė ginklui išduotą leidimą ir tvirtino be pistoleto niekada nekeliantis kojos iš namų.

Pamatyti rungtynių kartu su sirgalių minia nepavyko ir kelioms dujų balionėlius turėjusioms moterims bei keliolikai alkoholinius gėrimus į teritoriją bandžiusių įsinešti jaunuolių bei vyrų.

Galima pasivartyti automobilyje

Sirgalių zonoje be rungtynių transliacijos galima pažaisti gatvės krepšinį, savo kailiu patirti automobiliuose įrengtų saugos diržų efektyvumą. Specialiose staklėse imituojamas automobilio vertimasis avarijos metu, o jame sėdintiems asmenims iš vietos neleidžia pajudėti saugos diržai.

Kitose staklėse galima išmėginti smūgio jėgą, 30 km per valandą greičiu važiuojančiam automobiliui atsitrenkus į kliūtį. Tiesa, prieš eksperimentą buvau paprašytas nusiimti akinius ir tvirtai sukąsti dantis. Kitu atveju galėjau likti ir be akinių, ir be liežuvio.

Nors saugos diržu prisisegu kaskart vos įlipęs į automobilį, eksperimentas paliko didelį įspūdį. Manau, jog jį turėtų išmėginti visi, kurie vairuoti „prisirišę“ nemėgsta. Vakarais prie abiejų staklių nutįsta eilės, o saugos diržų efektyvumo išbandymas abejingų nepalieka.

Panevėžyje kainos į palubes nešovė

Alaus kaina Panevėžyje įrengtoje sirgalių pramogų nesikandžioja – pusė litro „Švyturio“ alaus kainuoja 6 litus, nealkoholinis dar pigesnis – puslitriu galima atsigaivinti už 5 litus arba dvigubai pigiau nei Šiaulių arenos restorane.

Sąlyginai nebrangiai Panevėžyje galima ir pasistiprinti – šašlykas su ryžiais ir garnyru kainuoja 12 litų, dėžutė keptos duonos bei porcija virtų žirnių su spirgais atsieis po 5 litus, o norintiems mineralinio vandens arba kavos teks palikti po 4 litus.

Vis dėlto aukštų kainų neužplėšę prekybininkai uždarbiu nesidžiaugė ir keiksnojo trečiadienio vakarą prakiurusį dangų. Visi sutartinai tvirtino, kad geru oru į sirgalių zoną susirinktų kur kas daugiau sirgalių.

Išgirdę, kad Šiaulių arenoje ir šalia įsikūrusioje sirgalių pramogų zonoje bokalas alaus atsieina 10 litų Panevėžyje įsikūrę prekybininkai griebėsi už galvų.

Taip pat reagavo ir kelis šimtus metrų nuo Panevėžio arenos nutolusios blyninės „Blynų klubas“ padavėjos. Čia jau kelias dienas užimti praktiškai visi staliukai, o kainos kur kas mažesnės nei Vilniuje ar Kaune.

Dienos sriuba čia kainuoja kiek mažiau nei keturis litus, didžiulis kepsnys – 8,5, o varškės apkepas – pusšešto lito. Tuo tarpu bokalą „Švyturio“ alaus krepšinio sirgaliai geria vos už 4,5 lito.

„Prieš čempionatą dažniausiai būdavo užimti du-trys staliukai, o kas darosi dabar, patys puikiai matote“, – šyptelėjo padavėjos, nušvelgusios visą kavinės salę, kurioje iš penkiolikos staliukų laisvas buvo vienintelis.

Pasigedo krepšinio sirgalių

Merginos apgailestavo, kad Panevėžio neužplūdo turistai, tačiau tai galima suprasti. Aukštaitijos sostinėje savo komandas palaiko po keliasdešimt lenkų ir ispanų, apie šimtas turkų, septyni portugalai ir panašaus dydžio britų grupelė.

Ispanų gretos turėtų gerokai pasipildyti atkrintamosiose varžybose. Tuo tarpu turkų sirgaliams atvykti į Lietuvą sutrukdė sudėtingos vizos gavimo procedūros, o vos trečią kartą istorijoje į Europos čempionatą iškopę portugalai kelionės negalėjo planuoti dėl nežinomybės.

Panevėžyje dirbantys trys žurnalistai iš Portugalijos tvirtino, kad jų komandos gerbėjų būtų kur kas daugiau, tačiau likus savaitei iki čempionato pradžios susiplanuoti kelionę yra pernelyg sudėtinga ir brangu.

Dienraščio ir interneto portalo „Abola“ žurnalistas tvirtino, kad vien už lėktuvo bilietus į Lietuvą jo darbovietė paklojo tūkstantį eurų. Kadangi Panevėžyje trūksta viešbučių, visi trys portugalų žurnalistai į rungtynes kasdien važinėja iš Vilniaus.

Kur kas labiau pasisekė Šiaulių ir Klaipėdos prekybininkams. Jiems Europos pirmenybių burtai lėmė minias sirgalių pritraukusias Gruzijos, Latvijos, Vokietijos ir Slovėnijos rinktines, šiuose miestuose paprasčiau rasti ir nakvynę.

Matyt todėl Šiaulių arenos verslininkai gali sau leisti alų pardavinėti po 10 litų – iš tūkstančių rungtynes stebinčių balsingųjų latvių bei vokiečių ištroškusių tikrai atsiras. Tuo tarpu Panevėžyje tiek mokėti už alų ryžtųsi turbūt retas lietuvis.