Paskutinės dienos – tartum detektyvas

„Iki kokios ribos jūs galite kontroliuoti mano gyvenimą?” – kelios dienos prieš mirtį ištarė Kęstutis Čilinskas ir taip baigė ginčą su artimaisiais, ar jam verta fotografuotis ligoninės lovoje.

Klausimas apie jo gyvenimo kontroliavimą sunkiai sergantį garsų teisininką Santariškių klinikose kankino iki paskutinių dienų. 65 metų K.Čilinskas užgeso vėlų gegužės 20-osios vakarą.

Gerai žinodamas savo teises jau keletą mėnesių nesikeliantis iš lovos teisininkas bandė išlikti laisvas net reanimacijos palatoje.

Siekdamas savarankiškai priimti sprendimus ir būti už juos atsakingas advokatas paprašė į ligoninę pakviesti ir „Lietuvos ryto” žurnalistę.

„Štai tau ir istorija”, – tuomet pasakė tik retkarčiais sąmonę atgaunantis ligonis.

Prieš pusmetį advokatas buvo žadėjęs papasakoti istoriją, kurią, jo manymu, verta paskelbti.

Buvo kalbama apie vieną jo ginamąjį. Bet šios istorijos jau niekas nebeišgirs.

Medikus erzino smalsumas

Į Santariškių ligoninę dėl galūnių tinimo paguldytam K.Čilinskui buvo atliktos dvi širdies operacijos, o vėliau atsisakė dirbti anksčiau persodintas inkstas.

Teisininkas labai vertino chirurgų darbą, bet atvirai ir aštriai kritikavo kai kuriuos medikų sprendimus, ligonio manymu, labai pabloginusius jo sveikatos būklę.

Velionio draugų teigimu, medikus tiesiog erzino jo smalsumas: jis domėjosi kiekvienais paskirtais vaistais, internete ieškojo tų preparatų šalutinio poveikio arba galimų alternatyvų.

Vaistus rado atsitiktinai

Prieš dvi savaites K.Čilinsko artimieji nustebo atsitiktinai prie jo lašelinės aptikę tuščią stipraus neuroleptiko haloperidolio buteliuką.

Gydytojai patvirtino kasdien leidžiantys teisininkui šį preparatą, nors gydymo lape jis ir nebuvo įrašytas.

Dar didesnę nuostabą artimiesiems sukėlė medikų nenoras apie tai kalbėti telefonu.

Bet ir susitikę su ligonio giminėmis gydytojai vengė bet ką paaiškinti.

Bandė gelbėti draugai

Ketvirtą mėnesį šioje ligoninėje besigydantis K.Čilinskas tuo metu beveik nebeatgaudavo sąmonės, bet trumpam atsibudęs bandydavo paaiškinti, kad nuo vaistų tampa nesavas.

Jis griežtai atsisakė ir ligoninės maisto.

Išsigandę K.Čilinsko draugai puolė ieškoti, kaip padėti ligoniui.

Sunkiai vydami iš galvos baisiausias mintis, jie net ketino pasikviesti medikų iš užsienio.

Sveikas protas reikalavo netikėti, kad Lietuvoje taip gali būti bandoma greičiau atsikratyti nepatogaus ligonio.

„Nebendravimas su ligonio šeima – tai medikų kultūros dalis.

Neturėdami jokios informacijos apie gydymo eigą, buvome priversti ieškoti tokio elgesio paaiškinimų iš kitų šaltinių”,– prisiminė asociacijoje „Jungtinis demokratinis judėjimas” K.Čilinską vadovo poste pakeitęs Vytautas Bakas.

Neišgirdo paaiškinimų

Gydytojai su šeimos nariais pradėjo kalbėtis tik įsikišus daugybei įtakingų žmonių, tarp jų – ir Seimo narių.

Tačiau artimieji tikino taip ir neišgirdę įtikinamų psichiatrės paaiškinimų, kodėl haloperidolis buvo būtinas K.Čilinskui.

Dar labiau jie išsigando aptikę įrašus apie paskirtas itin dideles šio preparato dozes ir pareikalavo ištirti visas su tuo susijusias aplinkybes.

Dabar jau velionio šeimos nariai teigia netgi išgirdę skyriaus vedėjo atsiprašymą.

„Ne mane vieną iš čia reikėtų traukti”, – pratarė sunkiai kalbantis teisininkas dukteriai Jūratei Jasiūnienei, kai ji pareikalavo, kad medikai nebeduotų ligoniui šio preparato ir leistų jį nuolat slaugyti.

Praėjus kelioms dienoms po šio pokalbio K.Čilinskas buvo kiek atsigavęs.

Matymas – skirtingas

Daugelio šios istorijos aplinkybių greičiausiai jau nebesužinosime.

Bent keli „Lietuvos ryto” kalbinti medikai aiškino, kad po širdies operacijų kuriam laikui gali sutrikti ligonio psichika, padidėti agresyvumas ir tuomet dažniausiai skiriama haloperidolio.

Tokiais atvejais artimųjų sutikimas nebūtinas.

Tačiau teisininką nuolat lankę šeimos nariai ir draugai tikino nepastebėję nė mažiausių psichikos sutrikimo požymių.

Jie neatmetė, kad daug ko galėjo nepastebėti, bet stebėjosi taip ir neišgirdę įtikinamų argumentų, kodėl K.Čilinskui buvo paskirti būtent šie vaistai.

Gynė kitą ligonį

Kai šeimos reikalavimu minėti vaistai nebebuvo leidžiami, atsigavęs K.Čilinskas pateikė savą įvykių versiją.

Teisininkas „Lietuvos ryto” žurnalistei pasakojo užstojęs greta gulėjusį ligonį, kuriam, jo nuomone, buvo leidžiami netinkami vaistai.

Jau keletą mėnesių nesikeliantis iš lovos K.Čilinskas griežtai pareikalavo iš medikų gydyti tą žmogų rūpestingiau ir netrukus buvo pririštas prie lovos.

„Gal jie išsigando, kad pabėgsiu iš ligoninės?” – bandė juokauti negalintis pasikelti iš lovos ligonis.

Jis prisiminė pajutęs, jog po gydytojų suleistų vaistų temsta sąmonė, jis pasikeičia.

Pateko į uždarą ratą?

„Visus ligonius daktarai turėtų žiūrėti vienodai.

Nemanau, kad kam nors turi būti teikiamos privilegijos.

Bet nesuprantu, kodėl gydytojai negalėjo suprantama kalba teikti kasdien informacijos apie ligonio būklę?” – klausė socialinius mokslus studijuojanti K.Čilinsko duktė J.Jasiūnienė.

Išgirdusi tėvo skundus, kad jį medikai pririša prie lovos ir svaigina kažkokiais vaistais, moteris iš pradžių tuo nepatikėjo.

Tačiau duktė itin sunerimo išvydusi ant tėvo rankos sutvarstytą didžiulę plėštinę žaizdą.

Ją perrišusios medicinos seserys sutrikusios tvirtino nežinančios, kaip teisininkas susižeidė.

Žaizda galėjo atsirasti vaduojantis iš pančių.

J.Jasiūnienės manymu, jos tėvas galėjo pakliūti į uždarą ratą: matydamas, kas vyksta ligoninėje, jis nuolat protestuodavo.

O protestuojantį ligonį medikai galėjo laikyti kliedinčiu.

Tokie gydytojams nepatinka

Palangoje gyvenanti teisininko sesuo Živilė Barkauskienė tvirtino, kad jos brolis visada stengėsi neapkrauti savo problemomis artimųjų.

Jis niekuomet nesiskųsdavo ir apsimesdavo sveikas, nors, kaip aiškėja, laikėsi tik savo valios pastangomis.

Todėl velionio sesuo labai sunerimo dėl istorijos su vaistais.

Viena vertus, be reikalo jų niekas neskiria.

Kita vertus, jos brolis puikiai žinojo savo teises, o tokie medikams nepatinka.

K.Čilinskas ne kartą yra kritikavęs Lietuvos įstatymus, kurie itin lengvai leidžia asmenį laikyti neveiksniu.

Tai gali būta padaryta net žmogui už akių.

Prieš penkerius metus K.Čilinskui pradėjus domėtis neveiksnaus žmogaus likimu, šis labai greitai buvo paguldytas į ligoninę ir mirė.

Tuomet teisininkas negailėjo karčių žodžių medikams.

Iš pirmų lūpų

Raimundas Sakalauskas

Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vedėjas

„Po sunkių širdies operacijų ūmios psichozės tikrai neretas dalykas.

Tokio tipo vaistų poveikis yra tikrai stiprus.

Bet kaip gauti tą ligonio sutikimą, jei jam ūmi psichozė? Kai paciento situacija kritinė, apie jokį jo sutikimą negali būti kalbos.

Taigi jei vaistus paskyrė psichiatras, formaliai viskas padaryta tinkamai.”

Danguolė Survilaitė

Psichiatrė

„Haloperidolis yra vienas geriausių neuroleptikų, kuris tinkamas nuslopinti psichomotorinį sujaudinimą pooperaciniu laikotarpiu. Pastebėta, kad jo šalutinis poveikis kur kas mažesnis nei kitų vaistų.

Haloperidolio paskyrimas nereiškia, kad žmogui prasidėjo psichikos liga.”

Nualpo televizijos studijoje

* Prieš dešimtmetį K.Čilinskui buvo konstatuota klinikinė mirtis televizijos studijoje, iš kurios buvo tiesiogiai transliuojama A.Valinsko ir tuometės Seimo narės N.Oželytės vedama laida „Korida”.

* Tuometis Vyriausybės kancleris K.Čilinskas nualpo televizijos žiūrovų akivaizdoje jau septintą laidos minutę, vos spėjęs išdėstyti savo požiūrį į lietuvių ir žydų santykius.

* Tada itin didelio žiūrovų dėmesio sulaukusi laida vadinosi „Žydai Lietuvoje. Ar iš tiesų viena tauta gali būti lygesnė?”

* Iš karto po šio įvykio buvo paskelbta reklaminė pauzė, o po dviejų minučių laida buvo pratęsta be didesnių komentarų.

* K.Čilinską išgelbėjo tarp laidos žiūrovų studijoje buvusi medikė. Ji tiesiogiai transliuojamos laidos dalyvių akivaizdoje gaivino ant grindų parkritusį ligonį.

* Greitosios pagalbos automobilis atvažiavo jau laidai pasibaigus. Ligoninėje K.Čilinskui buvo atlikta širdies operacija, įstatytas širdies stimuliatorius.

Biografijos datos ir faktai

* Kęstutis Čilinskas gimė 1946 m. sausio 8 d. Šiauliuose. Jis baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Nuo 1973 m. iki šiol dirbo advokatu.

* K.Čilinskas buvo ne tik garsus advokatas, bet atkaklus žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjas ir pirmininkas.

* K.Čilinskas yra dirbęs Vyriausybės kancleriu, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, Seimo Žmogaus teisių komiteto patarėju.

* 2007 metų spalį jis buvo išrinktas į Seimą.

* K.Čilinskas bus laidojamas pirmadienio popietę Palangoje.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=26160&s=5&f=3
Net sunkiai sergantis garsus šalies advokatas K.Čilinskas mėgino visus sprendimus priimti savarankiškai. Teisininkas labai norėjo, kad tokia jo, jau bejėgio ligonio, nuotrauka būtų paskelbta „Lietuvos ryto” dienraštyje.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=26161&s=5&f=3
K.Čilinskas dalyvavo daugelyje garsių bylų. Jis gynė ir nuo darbdavių savivalės nukentėjusią D.Budrevičienę.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=26162&s=5&f=3