Prancūzijos teritorijoje alus buvo gaminamas jau prieš 2500 metų

Archeologai aptiko įrodymų, kad pietvakarių Prancūzijoje gyvenę žmonės alų virė dar geležies amžiuje, maždaug prieš 2500 metų, rašo bbc.co.uk.

Mokslinis darbas „Human Ecology“ aprašo miežių, iš kurių gamintas salyklas, atradimą; greta buvusi krosnis galėjo būti naudojama procesui reguliuoti/

Alaus virimo tradicija siekia bronzos amžių Kinijoje ir Vidurio rytuose, tačiau pastarasis atradimas yra ankstyviausio alaus virimo Prancūzijoje, kur jau vyravo vyno gamyba, įrodymas.

Salykliniai miežiai praėjusi amžiaus paskutinį dešimtmetį buvo iškasti Roquepertuse vietovėje, šalia šiuolaikinio Aix-en-Provence miestelio.

Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro atstovas archeologas Laurentas Bouby Roquepertuse apylinkėse daugiau nei dešimtmetį studijavo „archeobotaniką“ - istorinių augalų liekanas.

L. Bouby su kolegomis išanalizavo „makrobotanines“ liekanas, rastas trijose kasinėjimų vietose: grįstą takelį šalia krosnies name, datuojamame 5 a. p. m. e., keraminį indą ir duobę, buvusią šalia laikymo indų.

90 proc. miežių grūdų, rastų šiose vietose, buvo daiginti. Radinių išsidėstymas ir miežių salyklo gamybos įrodymai paskatino mokslininkus spėti, kad toje vietoje galėjo būti vykdomas naminis alaus virimo procesas, kuriam nereikalinga specializuota įranga.

„Viskas, ko reikia tokiai gamybai yra miežiai, vanduo, indai (dažniausiai keramikiniai), kuriuose būtų mirkomi miežiai, plokščias grįstas plotas – greičiausiai grindys – grūdams paskleisti ir vartyti daiginimo metu, krosnis jiems džiovinti siekiant sustabdyti dygimą, naminės girnos salyklinių miežių malimui, žaizdras ir indai fermentavimui bei laikymui“, - rašo mokslininkai.

Roquepertuse buveinėje rasta visų šios įrangos egzistavimo įrodymų.

Ankstesni tyrimai parodė, kad miežių atmaina, vadinama šešiabriauniais miežiais, buvo pagrindinis tais laikais regione auginamas augalas; tyrimo autoriai dabar mano, kad viena pagrindinė tokio augalo pasirinkimo priežastis galėjo būti alaus gamyba.