Priklausomybė – smegenų liga, o ne elgsenos sutrikimas

Priklausomybė – lėtinė smegenų liga, o ne elgsenos sutrikimas, susijęs su alkoholiu, narkotikais, azartiniais lošimais ar seksu, teigiama naujame ekspertų parengtame priklausomybės apibrėžime, skelbia „Live Science“.

„American Society of Addiction Medicine“ (ASAM) neseniai po ketverius metus trukusių tyrimų, kuriuose dalyvavo per 80 ekspertų, pristatė naują priklausomybės apibrėžimą.

„Iš esmės, priklausomybė ne tik socialinė, moralinė problema ar problema, susijusi su nusikalstamumu. Tai smegenų problema, kurios sukelti elgsenos pokyčiai pasireiškia minėtose sferose“, - teigia mokslų daktaras Michaelis Milleris, buvęs ASAM vadovas, prižiūrėjęs naujo apibrėžimo kūrimo procesą.

„Dauguma priklausomybės sukeltų elgsenos pokyčių – rimtos problemos, neretai virstančios nusikalstama veikla. Tačiau liga susijusi su smegenimis, o ne narkotikais. Tai gilios analizės reikalaujantis neurologijos klausimas, o ne išorės veiksmai“, - mano ekspertas.

Naujasis priklausomybės apibrėžimas ją įvardija kaip pirminę ligą, o tai reiškia, kad ji nėra kitų veiksnių rezultatas – jos nesukelia emocinės ar psichologinės problemos. Panašiai kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar diabetas, priklausomybė įvardijama kaip lėtinė liga, taigi ją reikia gydyti, valdyti ir stebėti visą gyvenimą, teigia ekspertai.

Du dešimtmečiai sėkmingų pasiekimų nervų sistemą tiriančiame moksle įtikino ASAM specialistus, jog priklausomybę reikia iš naujo apibrėžti remiantis tuo, kas vyksta ligonio smegenyse. Pavyzdžiui, tyrimo metu nustatyta, kad priklausomybė veikia smegenų atsako grandinę – taip prisiminimai apie anksčiau įgytą patirtį su maistu, seksu, alkoholiu, narkotikais sukelia potraukį ir priklausomybę skatinantį elgesį. Už impulsų kontrolę ir nuovoką atsakinga nuo priklausomybės kenčiančių asmenų smegenų atsako grandinė yra pakitusi – dėl to nesąmoningai siekiama „atlygio“ – alkoholio ar narkotikų.

Buvęs „Canadian Society of Addiction Medicine“ vadovas ir ASAM komiteto, kūrusio naują priklausomybės apibrėžimą, pirmininkas Raju Hajela teigia, kad mokslininkai ilgai nesutarė dėl to, ar nuo priklausomybės kenčiantis asmenys patys kontroliuoja savo veiksmus ir elgesį.

„Ši liga pažeidžia mąstymą, jausmus ir pojūčius, dėl to žmonės verčiami atlikti veiksmus, kurie kitiems žmonėms nesuprantami ir netoleruojami. Paprastai tariant, priklausomybė nėra pasirinkimas. Priklausomybės sukeltas elgesys yra ligos požymis, o ne jos priežastis“, - teigia ekspertas.

Tačiau R. Hajela pažymi – norint tokiems asmenims padėti, pasirinkimo klausimas visgi labai svarbus.

„Nėra vaisto, kuris padėtų išgyti nuo priklausomybės, svarbu ir savarankiškai pasirinkti gydymą, o ne liguistą elgesį“, - sako R. Hajela.

Vadinamasis „pasirinkimas pasveikti“ artimas tiems, kurie kenčia nuo širdies ligų, sukeltų ne genetinių priežasčių, o nesveiko gyvenimo būdo – jie patys turi pasirinkti sveiką mitybą, mankštą. Tik sveikos gyvensenos ir medicininio gydymo sąjunga gali būti efektyvi.

„Taigi, turime nustoti moralizuoti, kaltinti, kontroliuoti ir tyčiotis iš žmogaus, kuris serga priklausomybe ir pradėti ieškoti galimybių, kaip padėti žmonėms ir jų šeimoms ir pasirinkti reikiamą gydymą“, - konstatuoja M. Milleris.