Profesorė V.Mildažienė: mėsa iš išmatų tikriausiai yra pramanas

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė Vida Mildažienė pranešimą apie japonų sugebėjimus ekskrementus paversti mėsa įvertino skeptiškai.

Pirmasis profesorei įtarimą sukėlęs dalykas buvo tai, kad neįmanoma rasti jokių moksliškai patikimų šaltinių, susijusių su Okayama laboratorija ar tariamu naujos technologijos kūrėju Mitsuyuki Ikeda. Jos manymu, šis pranešimas tikriausiai yra tik žurnalistinė antis.

„Maisto gamyba iš nuotėkų bakterijų būtų pavojinga, nes ten gali būti daugybė net neidentifikuotų patogenų. Bakterijų ir kitų mikroorganizmų, visokiausių infekcijų sukėlėjų ir šiaip šaunių parazitėlių. [Išmatose] daug E. Coli, bet nuotėkose gali būti daug daugiau visokių personažų“, tvirtina profesorė.

Mokslininkė abejoja, kad šiuos patogenus galima visiškai sunaikinti verčiant juos baltymų, angliavandenių ir kitų paprastų medžiagų mišiniu. Suabejota ir maistine produkto verte, ypač dėl tikimybės, kad nuotėkose esama su bakterijų baltymais susijungusių nebaltyminių toksinų (sunkiųjų metalų, hidrofobinių teršalų ir panašiai). Be to, jeigu Japonijos mokslininkai iš tiesų kažkaip išvalo baltymus, tuomet produkto kaina turėtų būti labai didelė.

„Dar svarbus kontrargumentais yra tai, kad bakterijų baltymai gerokai skiriasi nuo eukariotų. Juose yra daugiau D-amino rūgščių, o tam tikri bakterijų baltymai ir peptidai gali buti nepaprastai stiprūs toksinai“, tęsė V. Mildažienė.

Pilnavertei mitybai mums reikia nepakeičiamų aminorūgščių - visų jų yra mėsoje, o augaliniame maiste kai kurių iš jų yra labai mažai. Bakterijos tikrai nėra įprastos kaip maistas, ir reiktu atsakyti i keista klausimą - kokia žarnyno gyventojų E. coli baltymų maistinė vertė.

Netikėtas kai kurių baltymų poveikis mūsų organizmui gali buti iliustruojamas prionų pavyzdžiu - net mūsų pačių baltymas kartais gali pridaryti stebėtinu eibių sveikatai - kalbama apie nepagydomą kempinligę.

Mėsa - ne tik baltymai ir angliavandeniai. Joje yra būtini sveikam organizmui vitaminai, mineralai ir tinkamiausios mums pasisavinti jų formos.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad japonų produkte yra net 10 proc. mineralų – tik nutylima kokų. Vargu ar tai tie patys, mums vertingi, kurie patenka į mūsų organizmus valgant mėsą.

Pasak profesorės, „Galima apsieiti ir be nuotėkų. Jau seniai taikant biotechnologijos metodus nepatogeninės bakterijos ar mielės kultivuojamos maistinėse terpėse, taip tikslingai gaminami įvairūs maisto priedai. Tik kol kas neteko girdėti, kad kam nors kiltų noras maitintis bendra bakterijų baltymų mase. Jos taip greitai mutuoja, kad visada galima tikėtis kokio siurprizo. Mieles įprasta vartoti, bet ne kaip maistą – kaip priedą“.