Protų nutekėjimas: ar galima tikėtis, kad studentai grįš į Lietuvą?

Šiuo metu vien tik Jungtinėje Karalystėje mokosi apie 6000 studentų iš Lietuvos. Ieškodami atsakymų į klausimus apie studentų emigraciją, kalbėjomės ir su studijuoti svetur ketinančiais vyresniųjų klasių mokiniais, ir jau studijuojančiais svetur jaunuoliais iš Lietuvos, kreipėmės ir į studijų užsienyje klausimais konsultuojančias organizacijas.

Šių metų kovo–gegužės mėnesiais vykęs Lietuvos gyventojų surašymas parodė, kad kiek daugiau nei per dešimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo 400 tūkstančių. Tai yra tas pats, lyg šiandien prarastume visus Kauno ir Panevėžio miestų gyventojus. Didžiąją dalį šio skaičiaus sudaro ekonominiai emigrantai, tai yra svetur dirbantys ir į svetimų valstybių biudžetą mokesčius mokantys išeiviai iš Lietuvos. Dar viena svarbi emigruojanti grupė – studijuoti į užsienį vykstantis Lietuvos jaunimas.

Esminis klausimas: kodėl?

Nors tikslios statistikos nėra, bet organizacijos „studenčiokas.lt“ skaičiavimais, šiemet studijuoti į užsienį išvyks 10–15% Lietuvos abiturientų. Žinoma, tai bus kūrybingi ir gerais balais mokyklą baigę jaunuoliai. Priežasčių, kodėl Lietuvos jaunimas renkasi studijas užsienyje, yra daugiau, nei vien specialybių spektro, kurį gali pasiūlyti universitetai, platumas. Dažnai studijas užsienyje renkasi ieškantieji didesnių iššūkių, norintieji tapti konkurencingesniais specialistais. Žinia, Vakaruose įgyti diplomai labiau vertinami visame pasaulyje.

Kaip pasakojo „kalba.lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas, Lietuvos aukštojo mokslo sistemai garbės neteikia ir tai, kad dažnai į juos kreipiasi ir į užsienį studijuoti išvyksta prestižinių specialybių pirmą kursą baigę studentai. Įveikusį didelius stojamuosius konkursus perspektyvų jaunimą studijų kokybė Lietuvoje paprasčiausiai nuvilia.

Kaina prieš kokybę: atvirkštinė proporcija

Paradoksalu, tačiau būtent studijų kaina yra vienas pagrindinių motyvų, dėl ko Lietuvos jaunimas renkasi studijas svetur. Pavyzdžiui, Danijoje mokslas yra nemokamas. Studijuojantys Anglijoje lietuviai dažniausiai ima mokslo išlaidoms padengti skirtą paskolą, kurios gavimo ir grąžinimo sąlygos yra labai palankios studentui. Paskolai grąžinti yra numatytas 25-erių metų laikotarpis. Ją pradėti grąžinti reikia, kuomet metinės pajamos siekia 15 tūkstančių svarų per metus, jei dirbama Didžiojoje Britanijoje. Dirbant Lietuvoje, pajamos turi siekti 36 tūkstančius litų per metus. Jei tiek absolventas neuždirba, po 25 metų nesumokėta paskolos dalis nurašoma.

Škotijoje oficiali studijų kaina yra apie 1820 svarų sterlingų per metus. Tačiau daugelis studentų sugeba gauti lengvatinę paskolą mokslams, kurios nereikia grąžinti, tad mokslas Škotijoje yra praktiškai nemokamas. Negana to, galimybė susirasti darbą ir išsilaikyti užsienyje daug didesnė, tad jaunuoliui iš Klaipėdos mokytis Vilniuje gali būti brangiau ir sudėtingiau, nei JK... Net jei jis bus įstojęs į valstybės finansuojamą vietą. Taip yra todėl, kad, tarkime, JK paskaitos dažniausiai vyksta 3 dienas per savaitę, o likusį laiką studentas gali dirbti, kas Lietuvoje yra sunkiai įmanoma.

Galvoja apie ryšį su namais

Kalbant apie studijų kainą, studijas užsienyje besirenkantis jaunimas dažnai apskaičiuoja ir numatomus kelionės iš studijų šalies į Lietuvą kaštus, susisiekimo lankstumą, atstumą. Šiuo aspektu studijuoti JK – vienas geriausių pasirinkimų.

Tiesa, išvykusieji studijuoti į užsienį susiduria su tokiais pat sunkumais kaip ir išvykusieji ieškoti geresnio uždarbio ekonominiai emigrantai: trūksta Lietuvoje likusių artimųjų ir draugų, žmonės jaučiasi vieniši. Juntami ir kultūriniais skirtumai, nors tai ir skamba ne visai apčiuopiamai. Dirbti ir studijuoti tenka kalbant ne gimtąja kalba. Na ir, žinoma, praktiniai gyvenimo iššūkiai – gyvenamosios vietos paieška ir išsaugojimas, brangus pragyvenimo lygis.

Mistinė tėvynės trauka

„Po studijų užsienyje grįžti į Lietuvą planuoju tik per šventes. Nors mūsų šalis graži ir turi kuo pasigirti, manau, jog save atrasiu kitur. Priežastys labai paprastos: žemas pragyvenimo lygis, klestinti korupcija, nemalonus klimatas,“ – atviravo vienoje sostinės gimnazijų besimokanti abiturientė.

Iš tiesų, baigus studijas Vakaruose, grįžti gyventi ir dirbti atgal į Lietuvą, reiškia ir grįžimą į gerokai prastesnę ekonominę aplinką. Nors ne visada ir ne visi taip galvoja. „Studenciokas.lt“ vadovas Tauras Sinkevičius pasakoja: „Pastudijavę užsienyje žmonės turi daug platesnį požiūrį į daugelį dalykų, todėl puikiai supranta, kad tokioje valstybėje kaip Lietuva dar yra daugybė nišų kažką kurti, tobulinti, o ir mūsiškė darbo rinka ištroškusi jaunų profesionalų su šviežiomis ir europietiškomis idėjomis, tad tokie žmonės neprapuls niekur.

Galėčiau pastebėti, kad egzistuoja kažkoks mistinis tėvynės ilgesys, kuris labiausiai paskatina gerus darbus, aukštas pajamas ir gyvenimo kokybę iškeisti į naujo gyvenimo kūrimą Lietuvoje. Kadangi baigusiųjų studijas užsienyje yra dar tik 2–3 kartos, tendenciją sunku įžvelgti, tačiau iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad grįžta ir galimybių ieško Lietuvoje visai nemaža dalis. Bent pusė mano kartu studijavusių draugų jau grįžo ar planuoja grįžti į Lietuvą.“

„Kalba.lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas irgi mato grįžtančius žmones: „Vien pas mane dirba jau 3 darbuotojai, baigę mokslus užsienyje.“

Vis dėlto, tikėti, kad mažiausiai 3–4 metus (o tiek trumpiausiai trunka studijos aukštosiose mokyklose) Vakaruose praleidę studentai iš Lietuvos masiškai ims grįžti į Lietuvą, tikriausiai, nėra labai realu. Per tiek laiko jaunas žmogus prisitaiko prie kitos kultūros, gyvenimo būdo, susikuria savo socialinį ratą.

Ateityje išvyks vis daugiau

T. Sinkevičiaus manymu, ateityje norinčių išvažiuoti ir išvažiuojančiųjų skaičius kasmet stabiliai didės, tačiau neturėtų būti tokio dramatiško kilimo, koks buvo pastebimas pastaraisiais metais, nes trigubai pabrangęs mokslas populiariausioje šalyje tarp lietuvių – Anglijoje – šiek tiek atsijos norinčiuosius.“

Tačiau kad svetur nenutekėtų ne tik Lietuvos darbo rankos, bet ir Lietuvos protai, ne tik šalies universitetai turi stengtis pritraukti studentus, bet ir turi būti kuriama pakankamai juos tenkinančių darbo vietų. Bet kaip? Apie tai skaitykite kitame numeryje.