Psichologinis aikido

Sporto aistruoliams tikriausiai yra tekę matyti netikėtą imtynių baigtį – nurungtas asmuo, staiga pasinaudojęs varžovo jėga, atsiduria viršuje ir skina pergalę. O kas būtų, jei imtynes prilygintume konfliktinėms situacijoms ir analogišką manevrą padarytume ne veiksmais, o žodžiais?

Būtent tokia mintis kilo psichologui psichoterapeutui Michailui Litvakui – psichologinio aikido teorijos kūrėjui. Jo teigimu, svarbu perprasti dėsningumus, pagal kuriuos vyksta bendravimas, ir parinkti atitinkamas priemones jiems suvaldyti. Inertiškumas būdingas ne tik fiziniams kūnams, bet ir bendravimui. Į šypseną atsakome šypsena, į pyktį – dar didesniu pykčiu. Todėl nemaloniose situacijose svarbu nutraukti ydingą ratą ir elgtis priešingai, nei iš jūsų tikimasi. Šis principas buvo žinomas dar Kristaus laikais, kai buvo mokoma atsukti kitą skruostą skriaudikui. Jei ši mintis išliko iki šių dienų, jos veiksmingumu neverta abejoti.

Konfliktą sudaro kelios stadijos: užuomazga, augimas, sprendimų paieška ir gyvenimas po jo. Priklausomai nuo to, kiek leidžiama ginčui įsiplieksti, skiriasi ir jo išsprendimo galimybės. Be abejo, lengviausia konfliktą išspręsti pradžioje, kai dar abi pusės girdi, kas sakoma. Besimezgantį konfliktą galima atpažinti iš daugelio veiksnių. Durų trinktelėjimas, greita, tvirta eisena, pikta mimika, sugniaužti kumščiai, pakeltas tonas sveikinantis rodo „Gero nelauk“. O ką daryti, kai bėgti nėra kur ir nenorite įsivelti į ginčų sūkurį? Siūlome keletą metodų, padėsiančių sulaikyti priešininko smūgį.

Kito asmens išsakytas pastabas ir negražius žodžius dažniausiai su dar didesne jėga drebiame atgal. Ir be reikalo. M.Litvako teigimu, kur kas veiksmingiau sutikti su tuo, kas jums sakoma, nei neigti ar kovoti. Nebent norite bergždžiai ginčytis. Sutikti galite visiškai („Visiškai su jumis sutinku“), iš dalies („Sutinku, kad tam tikrai atvejais kyla nesklandumų“) arba pripažinti kito nuomonę („Jūs turite teisę taip manyti“). Šis metodas taikytinas tiek maloniose, tiek nemaloniose situacijose.

Pavyzdžiui, kolega pagiria jūsų pristatymą. Užuot kuklinusis, vertėtų jam atsakyti: „Ačiū, aš irgi manau, kad pasirodžiau puikiai.“ Antra sakinio dalis reikalinga „pagauti“ nenuoširdiems komplimentams, kuriais sąmoningai ar nesąmoningai tikimasi jus priversti pasijusti nepatogiai. Jei įtariate pašnekovą nenuoširdumu, galite dar pridurti: „Man labai malonu tai girdėti būtent iš jūsų, nes jūsų kompetencija neabejoju.“ Analogiškai reikėtų elgtis ir tuomet, kai esate kviečiamas bendradarbiauti.

Pavyzdžiui, jei pašnekovas sako: „Mes jums siūlome vadovo poziciją“, pirmiausia turėtumėte pasakyti: „Ačiū, sutinku“ (jei sutinkate) arba „Ačiū už įdomų pasiūlymą, pagalvosiu“ (jei manote atsakyti neigiamai). Tokiu būdu neužtrenkiate durimis ir išsaugote galimybę bendradarbiauti ateityje.

Taikant psichologinę aikido techniką, visada reikia sutikti su pašnekovu. Jei jis buvo nenuoširdus, viskas susidėlios į savo vietas ir, tikėtina, kitą kartą jis su jumis vengs tokių žaidimų. Jei kalba nuoširdi, jis bus dėkingas jums už mandagų atsakymą. Kita vertus, pateikiant dalykinį pasiūlymą, derėtų tai daryti tik kartą. Vadovaukitės principu, kad įkalbinėti – tai priversti asmenį daryti tai, ko jis nenori.

Michailo Litvako teigimu, net susidūrus su psichologinio smurto forma, reikėtų sutikti su tuo, kas sakoma, kad ir kaip nemalonu tai būtų. Savaime suprantama, niekas neturi teisės mūsų įžeidinėti ar ant mūsų šaukti. Tačiau atsakant tuo pačiu sniego gniūžtė virsta sniego lavina, o konfliktinėje situacijoje nelieka nugalėtojų. Tarkime, pašnekovas jus išvadina akiplėša. Atsakydamas „Tu pats toks“, tikėtina, išprovokuosite dar didesnę nemalonių žodžių virtinę, tačiau jei pasakysite „Jūs visiškai teisus“, atsitrauksite nuo smūgio. Esant būtinybei, galima pratęsti sakinį šitaip: „Kaip greitai jūs supratote, kad aš akiplėša. Man tiek daug metų sekėsi tai slėpti. Jūsų įžvalgumas žada jums gražią ateitį. Aš tik stebiuosi, kad iki šiol jūsų dėl to neįvertino.“ Paprastai dviejų trijų sutikimų su tuo, kas sakoma, pakanka, kad pašnekovas sutriktų.