Pėsčiuosius gąsdina sūpuoklėmis virtęs Liubarto tiltas

Norite ekstremalių pojūčių? Eikite pasivaikščioti vienu naujausių sostinės tiltų – Liubarto. Jei tuo metu juo važiuos vienas ar du troleibusai, pasijusite kaip sūpuoklėse ar per žemės drebėjimą. Įspūdžių aštrumą pamatyti galima stebint pirmą kartą tiltu einančius pėsčiuosius – pamatysite baimės, išgirsite riksmų, isteriško juoko.

http://images.alfa.lt/8487/70/66.jpg

„Kai už nugaros ėjusios merginos ėmė klykti, kad griūna tiltas, supratau, jog man nesivaidena ir dėl užmirštų pietų galva nesvaigsta. Konstrukcija po kojomis šokinėja taip, kad paeiti sunku“, – apie pasivaikščiojimą Liubarto tiltu pasakojo Alfa.lt skaitytojas.

Išties pereiti Liubarto tiltu iš vienos pusės į kitą, kai juo pravažiuoja troleibusas ar kitas sunkiasvoris transportas, sunku. Siūbavimas maksimumą pasiekia, kai tuo pačiu metu į abi puses pravažiuoja dvi didelės mašinos. Tuomet kai kurie pėstieji net sustoja palaukti, kol vėl galės nemėtomi į šonus paeiti.

„Būtent po šituo tiltu reikėjo pakabinti plieninį kamuolį, o ne po Žirmūnų tiltu. Kai Liubarto tiltas siūbuoja, kamuolys galėtų spyruokliuoti ir šokinėti. Kaip tik krepšinio čempionato proga“, – juokėsi praeiviai ant tilto.

Tilto būklė puiki?

„Liubarto tiltas yra vienas jauniausių Vilniaus mieste ir jo techninė būklė yra gera“, – tokį lakonišką atsakymą Alfa.lt gavo iš Vilniaus savivaldybės.

Tačiau į patikslintus klausimus, kodėl tiltas siūbuoja tiek, kad išgąsdina pėsčiuosius, kas tai lemia, savivaldybės tarnautojams atsakyti nepavyko.

„Tiltas yra metalinis, o metalas nuo apkrovų linksta, spyruokliuoja. Tačiau taip turi būti. Būtų blogai, jei nesiūbuotų, nes tada lūžtų“, – teigė UAB „Tilsta“ direktorius Vytautas Jonas Jankauskas.

Pasak specialisto, siūbuoja ir gelžbetoniniai tiltai, tačiau kur kas mažiau.

Liubarto tiltas, dar kartais vadinamas Naujuoju Žvėryno tiltu, buvo pastatytas 1987 m. Tai vienas iš nedaugelio Vilniaus metalinių tiltų, nes dauguma jų – gelžbetoniniai.

Tiltas buvo pastatytas siekiant nukreipti transporto srautus nuo greta esančio Žvėryno tilto.

Tiltų priežiūra – nepakankama

Apverktina tiltų būklė skandalą sukėlė 2009 metais, kai sausio pradžioje įgriuvo tiltas ties Kaunu greitkelyje Vilnius–Klaipėda. To priežastis – pasislinkusios tilto per Nerį jungiančios konstrukcijos.

Tuomet jau trečią dešimtį skaičiuojantis tiltas neatlaikė didelės transporto priemonių apkrovos ir nepalankių oro sąlygų, dėl ko ir įsmuko kelio dalis, jungianti tiltą su prietilčiu. Problema kilo, nes tiltas 30 metų rimtesnio remonto taip ir nebuvo sulaukęs.

Lietuvoje, kur valstybinės reikšmės keliuose yra apie 1,5 tūkst. tiltų ir viadukų, kasmet buvo apžiūrima ir ištiriama po maždaug 100 tiltų. Dar apie 2,5 tūkst. Lietuvos tiltų ir viadukų yra savivaldybių kompetencijoje ir jų tyrimai organizuojami savarankiškai pačių savivaldybių.

Per 2008-uosius apžiūrėjus ir ištyrus 98 tiltus bei viadukus valstybiniuose keliuose paaiškėjo, kad šešių iš jų būklė yra kritinė arba bloga.

Pasak Transporto ir kelių tyrimo instituto (TKTI) Tiltų tyrimų skyriaus viršininko Laimono Krašausko, Lietuvoje maždaug 1,2 tūkst. tiltų ir viadukų amžius valstybinės reikšmės keliuose siekia daugiau kaip 30 metų. Dažnai jų statybos ir montavimo darbų kokybė buvo prasta, projektai taip pat nebuvo tobuli.

„Pagal užsienio šalių patirtį tiltų esmines apžiūras reikėtų atlikti kas 5–6 metai. Tiltų tyrimai Lietuvoje atliekami nepakankamais tempais, todėl kiekvienais metais aptinkama tokių tiltų ar viadukų, kurių būklė būna kritinė ar artima avarinei, todėl tenka imtis skubių priemonių nelaimėms išvengti“, – sakė L. Krašauskas.

Anot jo, jei tyrimai būtų atliekami reguliariai, sąnaudos tiltų remontui bei rekonstrukcijai būtų ženkliai mažesnės.

„Reguliariai stebint tiltų būklę, sumažėja tikimybė aptikti avarinės būklės tiltus, nes tyrimai leidžia problemas numatyti iš anksto. Be to, ištaisyti nedideles pažaidas kainuoja gerokai mažiau nei rekonstruoti itin prastos būklės tiltą“, – sakė L. Krašauskas.