Rūkyti draudžiama, arba kaip ženklai provokuoja rūkalius

Ženklus su perbraukta cigarete dabar galima pamatyti kone ant kiekvieno kampo. Šių užrašų prasmė daugiau nei suprantama: čia rūkyti negalima.

Tačiau globalių prieš rūkymą nukreiptų kompanijų atveju tokie ženklai daugiau kenkia nei padeda – jie eilinį kartą primena rūkaliams apie cigaretę.

Mokslininkai teigia, kad draudžiamieji užrašai turi priešingą poveikį. Žmogus, pats to nesuvokdamas, tiesia ranką prie cigaretės – o viskas dėl to, kad ženklas jam priminė apie rūkymą.

„Tokių ženklų poveikis ironiškas, kadangi juose yra be vargo atpažįstamas simbolis ir neigimas, - aiškina Brianas Earlas iš Oksfordo universiteto. - Jei pasakysiu jums „tik negalvokite apie rožinį dramblį“, jūs pirmiausia pagalvosite būtent apie jį. Didžioji dalis pranešimų, kuriais siekiama piliečius priversti susimąstyti apie jų pačių sveikatą, yra pagrįsti neigimu: „narkotikams - ne“, „alkoholiui - ne“, „rūkymui - ne“ ir taip toliau. Jei rūkote, eidami gatve ir pamatę kelis tokius užrašus, tik sustiprinsite savo norą užsirūkyti priėjus vietą, kur rūkyti jau bus galima“.

Siekdami patikrinti šią teoriją, B. Earlas ir jo komanda surinko savanorių rūkalių grupę ir parodė jiems fotografijas. Kai kuriose jų buvo matomi ženklai „nerūkyti“, tačiau ne pagrindiniame plane, lyg tarp kitko; kitose šie ženklai buvo nutrinti. Tuomet eksperimento dalyviai atliko kitą, vadinamąjį „joystick“ testą – tai metodas, plačiai naudojamas siekiant įvertinti instinktyvius siekius priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Taigi judesys nuo savęs žymi pamatyto dalyko atstūmimą ir norą jo išvengti, o judesys link savęs, priešingai, nurodo siekį susipažinti su pamatytu objektu.

Šis testas parodė, kad savanoriai, kuriems pirmojo tyrimo metu buvo demonstruojamos fotografijos su draudžiamaisiais ženklais, antrojo tyrimo metu demonstravo didesnį susidomėjimą objektais, susijusiais su rūkymu – būtent, pačiomis cigaretėmis, peleninėmis, žiebtuvėliais ir portsigarais.

„Šis poveikis gyvenime turės realias pasekmes, - teigė B.Earlas, pateikdamas savo išvadas kasmetiniame Britų psichologų asociacijos susitikime Glazge.

Plakatai ir draudžiamieji ženklai negali įtikinti rūkalių atsisakyti savo kenksmingo įpročio, tad gal tai gali padaryti statistika? O ji skelbia, kad kiekvienos 15 cigarečių lemia tam tikras DNR mutacijas. Apskritai cheminės medžiagos, kurių yra cigaretėje, gali sukelti 23 tūkstančius nepageidaujamų mutacijų. Pavyzdžiui, vėžys, kuriuo dažnai serga rūkaliai – tai tik poros genetinio kodo nukrypimų rezultatas.

Tyrimo vadovas Piteris Kempbellas iš Wellcome Trust Sanger instituto sako, kad darbo išvados turi didžiulę reikšmę gydant ligonius: „Nustatę visus genus, atsakingus už vėžio plitimą, galėsime sukurti naujus preparatus, nukreiptus į konkrečių mutavusių genų „remontą“.

Jo kolega Andy Fatrialas pastebi: „Vėžys atsiranda dėl ląstelių elgesio kontrolės pažeidimo: ląstelės plinta kur papuola ir kaip papuola. DNR mutacijos, sukeltos cigaretės dūmo, perduodamos kitai kartai, o toji savo ruožtu sukuria eilinius mutantus. Dabar mes, kaip archeologai, rekonstruojame vėžio raidos istoriją.“

Kaip žinia, plaučių vėžio atsiradimo rizika rūkaliui sumažėja iki įprasto lygio tik po 15 metų, metus rūkyti. Mokslininkai mano, kad taip nutinka dėl to, jog ląstelės, kuriose yra informacija apie mutacijas, pakeičiamos naujomis, kuriose nėra priminimų apie pakitimus.

Profesorius Michaelis Strattonas, projekto „Vėžio genomas“ vadovas, sako, kad pagrindiniai išsivysčiusiose šalyse paplitę vėžiniai susirgimai – tai melanoma ir plaučių vėžys.

„Plaučių vėžį sukelia rūkymas, o melanomą – saulės spinduliai, - aiškina jis. - Ištyrę jų genomus, sugebėjome išsiaiškinti auglių „praeitį“, pagal mutavusius genus nustatę, kada būtent šie augliai ėmė plisti“.