Romos gladiatoriaus antkapio akmenyje – pasakojimas apie mirtį per klaidą

Galų gale iškoduotas paslaptingas užrašas ant 1800 metų senumo Romos gladiatoriaus antkapio, skelbia yahoo.com.

Epitafija ir atvaizdas ant antkapio parodė, jog gladiatorius Diodoras pralaimėjo mūšį (ir neteko gyvybės) dėl teisėjo klaidos, tvirtina Brock universiteto (Kanada) profesorius Michaelas Carteris. Mokslininkas tiria rytinėje Romos imperijos pusėje vykusias gladiatorių kovas ir kitus reginius.

Norėdamas išsiaiškinti ką reiškia piešinys ir įrašas, jis ištyrė antkapį, kuris prieš šimtmetį atrastas Turkijoje.

Tyrimo rezultatai publikuoti paskutiniame recenzuojamo leidinio „Zeitschrift für Papyrologie und Epigraphik“ numeryje.

Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą antkapis buvo padovanotas Musee du Cinquanternaire muziejui Briuselyje (Belgija). Akmenyje pavaizduotas gladiatorius, laikantis tai, kas primena du kardus ir stovintis virš priešininko, kuris rodo pasiduodąs. Įraše nurodyta, kad antkapis žymi vietą, kur palaidotas vyras vardu Diodoras.

„Palaužęs priešininką Demetrijų aš jo nenužudžiau nedelsiant. Mane nužudė likimas ir summa rudis klasta“.

Summa rudis yra teisėjas, kuris iki tol galbūt buvo gladiatorius.

Įraše taip pat nurodyta, kad Diodoras gimė ir kovėsi Amise, pietinėje Juodosios jūros pakrantėje, dabartinėje Turkijos teritorijoje.

Nors M. Carteris anksčiau buvo ištyręs šimtus antkapių, ši „epitafija visiškai skiriasi nuo bet ko kito; ji pasakoja atsitikimą“, sakė mokslininkas.

Antkapyje aprašomas įvykis nutiko maždaug prieš 1800 metų kai imperija klestėjo, o jos ribos siekė nuo Adrijaus sienos Anglijoje iki Eufrato upės Sirijoje.

Gladiatorių žaidynės buvo populiarūs reginiai. Dažniausiai tai būdavo vyrų dvikovos. Nors mirtys nuo sužeidimų būdavo dažnos, kovos nebūdavo visiškai be taisyklių, kaip dažnai rodoma Holivudo filmuose.

„Esu tikras, kad yra daug labai aiškių taisyklių, nusakančių gladiatorių dvikovas“, sakė M. Carteris.

Nors tikslios taisyklės nėra žinomos, šiokios tokios informacijos galima rasti išlikusiuose tekstuose ir piešiniuose.

Visų pirma, ne visoms dvikovoms teisėjauja summa rudis.

Viena iš privalomų taisyklių buvo reikalavimas suteikti galimybę nugalėtam gladiatoriui prašyti pasigailėjimo, o jei prašymą patenkina munerarijus (turtuolis, sumokėjęs už renginį), pralaimėjusysis gali palikti areną.

Kita numanoma taisyklė buvo tokia, kad gladiatorius, nukritęs ne dėl priešininko kaltės, galėjo vėl atsistoti, pasikelti savo įrangą ir tęsti kovą.

Panašu, kad pastaroji taisyklė ir buvo Diodoro mirties priežastis. M. Carteris gladiatoriaus, laikančio du kardus, piešinį interpretuoja kaip paskutinę kovos akimirką, kuomet Demetrijus buvo parblokštas, o Diodoras pagriebė jo kardą.

„Demetrijus rodo pralaimėjęs, Diodoras jo nenužudo, jis atsitraukia tikėdamasis, kad laimėjo kovą“, - aiškina M. Carteris.

Atrodo, kad kova pasibaigusi. Tačiau summa rudis - tikriausiai Demetrijaus nukritimą interpretuodamas kaip atsitiktinį arba kaip klastingą kovos elementą – nusprendė kitaip.

„Akivaizdu, kad summa rudis įsikišo, sustabdė kovą, leido Demetrijui atsistoti, pasiimti savo skydą bei kardą ir tęsti kovą“, - aiškina mokslininkas.

Ir šįkart Diodorui nepasisekė, jis arba žuvo arenoje, arba patyrė sužeidimą, nuo kurio netrukus mirė.

Tai vyko stebint šimtams, galbūt netgi tūkstančiams žmonių teatre ar stadione, kuris buvo paverstas mini-Koliziejumi.

Po Diodoro mirties antkapį sukūrę žmonės (tikriausiai jo šeima ar draugai) buvo taip nuliūdę, kad nusprendė į epitafiją įtraukti paskutinius žodžius: „Mane nužudė likimas ir summa rudis klasta“.