Santykių specialistai: nustatykite, kokia jūs pora

Koks jūsų poros tipas? Jūs pešatės lyg šuo ir katė? O gal iškeliate savo antrąją pusę ant pjedestalo? Nustačius poros tipą, bendras gyvenimas gali pagerėti, mano specialistai.

Ar kiekvienuose santykiuose jūs prisiimate tam tikrą vaidmenį? Galbūt jums patinka vyrai, kuriais galite rūpintis tarsi motina, įkalbinėjanti valgyti daugiau daržovių ir šilčiau apsirengti? O gal esate energinga moteris, kurią uždega santykiai su ugningais konfliktais ir ne mažiau liepsnojančiais susitaikymais?

Iš tiesų dauguma mūsų santykiuose prisiima tuos pačius vaidmenis, ar suvokiame tai, ar ne. Nors ir norėtume galvoti, kad kiekvieni santykiai yra unikalūs, ekspertai nustatė šešis skirtingus porų tipus, kuriems galima priskirti mus visus.

Kokie santykiai bebūtų – ar „šuns ir katės“ tipo, kai mėgstamiausia poros bendra veikla yra geras barnis, ar solidaus „suaugusiųjų tipo“, kai santykiai praktiški, be jokių dramų – psichologai teigia, kad nusistačius savo poros tipą arba apsibrėžus, kokio tipo santykių norėtume, galima pagerinti savo santykius, kad jie teiktų daugiau laimės ir galima būtų suprasti savo pačių ir partnerio poreikius.

Tai, kokį vaidmenį prisiimame partnerystėje, labai priklauso nuo mūsų vaikystės patirties.

Santykių konsultantas Valas Sampsonas aiškina: „Dažniausiai, užmezgę naujus santykius galvojame apie juos kaip apie naują puslapį ir sakome sau: „Viską darysiu pagal save.“ Tačiau juk būdami vaikai mes sugeriame informaciją tarsi kempinės – nors gal ir nenorėtume pripažinti, bet mus veikia tai, kaip šeimoje elgėsi mūsų tėvai ir kas vyko šeimoje.

Dažniausiai mes atkuriame savo tėvo arba motinos vaidmenį. Tad jei užaugote matydamas, kaip tėvas dievina motiną, greičiausiai, to paties tikėsitės ir iš savo partnerio.

Arba jei jūsų tėvų partnerystė buvo stipri, pagrįsta abipuse meile, pagarba ir bendravimu, suaugę jūs taip pat sieksite kurti tokius santykius.

Suvokimas, kas formuoja mūsų kuriamų santykių pobūdį, gali padėti nutraukti neigiamus ciklus, iš kurių niekaip negalime ištrūkti

Tad koks jūsų poros tipas? Ir ką tai reiškia jūsų santykiams?

Kaip šuo ir katė

Kaip galima suprasti iš pavadinimo, šie partneriai nuolat pykstasi, ir būdami vieni, ir viešumoje.
„Jie gali šaukti vienas ant kito prie jūsų, o kai jūs paklausiate: „Kodėl jūs nesiskiriate?“, jie nuoširdžiai nustemba“, – sako psichoterapeutas Avis Shmuelis.

Šie žmonės, greičiausiai, vienas kitą traukia tuo, kad kartu jie gali mėgautis nesibaigiančių konfliktų ir susitaikymų ciklu (kuris dažnai vainikuojamas aistringu seksu).

„Tačiau, jei vienas partneris užmezga naują romaną arba kitaip sulaužo pasitikėjimą, tokie santykiai tampa pragariška kančia, – sako santykių psichologijos specialistė Susan Quilliam. – Konfliktus kursto nesaugumas, tad išsiskyrimas gali būti sunkus ir nemalonus. “

Persekiojimo jaudulys

Dar žinomi kaip persekiojimo/ atsitraukimo santykiai, kai vienas iš partnerių tarsi persekioja kitą, siekdamas dėmesio ir meilės.

„Vienas apsimeta, kad jam nerūpi, o kitas patiria persekiojimo jaudulį“, – sako S. Quilliam.
„Dažnai tokie partneriai paeiliui prisiima persekiotojo arba abejingojo vaidmenį. Kai tik vienas pajunta, kad kito susidomėjimas blėsta, jie susikeičia vaidmenimis.“

„Šios poros dinamiką palaiko baimė pasirodyti desperatišku.“

Nors tokie santykiai juos jaudina, jiems gali išsivystyti priklausomybė vienas nuo kito.

Tėvas ir vaikas

„Turiu tris vaikus... įskaitant ir tą, už kurio esu ištekėjusi (kurią esu vedęs)“, – taip gali juokauti poros narys, prisiėmęs tėvo/ motinos vaidmenį.

„Jie jaučia atsakomybę už savo partnerio auklėjimą, priežiūrą, jiems atrodo, kad partneris sugeba mažiau nei jie. Jie gali sakyti partneriui: „Mes išeinamu už minutės. Ar apsivilkai paltą?“, – sako Valas Sampsonas.

Toks elgesio modelis dažnai išsivysto, kai pora susilaukia vaikų. Tačiau gali atsirasti ir tada, kai vienas iš partnerių tampa pažeidžiamas, pavyzdžiui, kai suserga arba netenka darbo, o kartais toks modelis vyrauja nuo pat pažinties pradžios.

„Tėvo/ motinos vaidmenį prisiėmęs partneris nori rūpintis kitu asmeniu, jam/ jai atrodo, kad rado savo gyvenimo tikslą“, – sako Susan Quilliam.

„Vaiko vaidmenį prisiėmęs partneris nelabai pasitiki savimi, arba tiesiog nori pailsėti nuo amžino reikalų tvarkymo. Tokios poros pavyzdys gali būti kompanijos vadovas ir jo žmona namų šeimininkė.“

Partneris–vaikas gali jaustis slopinamas. „Juk tėvai ne tik lepina, bet ir kontroliuoja“, – sako S. Quilliam.

Dievaitis ir gerbėjas

„Šioje poroje viskas tik juoda ir balta, – sako S. Quilliam. – Vienas asmuo tobulas, nuostabus, o kitas jį garbina.“

Gali būti, kad iš tiesų abu yra klestintys, tačiau vienas iš jų prisiima garbintojo vaidmenį, kad pakeltų kito savivertę. Kai kuriais atvejais dievaitis gali kurstyti garbintoją sakydamas, kad šis yra prastesnis ir niekada nesuras kito žmogaus, kurį galėtų mylėti.

Tokie santykiai dažniausiai būna trumpalaikiai, nes nepaliekama vietos nė vieno partnerio raidai.
„Greičiausiai, dievaitis arba deivė užmegs daugybę trumpalaikių santykių su įvairiais garbintojais, – sako S. Quilliam. – Jie prisiima poziciją: „Tu manęs nevertini, tad aš tave metu ir susirasiu kitą žmogų, kuris mane vertins.“

Geriausi draugai

Atrodo, kad šie partneriai visiškai vienodi – laikosi tos pačios nuomonės, jų drabužiai ir hobiai vienodi.

„Tokie žmonės randa daug panašumų ir tai jiems suteikia saugumą, – sako sako S. Quilliam. – Toks modelis dažnai būdingas ką tik užsimezgus santykiams arba kai partneriai jaučiasi nesaugūs. Galbūt praeityje jie buvo įskaudinti, todėl saugumas juos traukia.“

Jie dažnai save apibūdina kaip geriausius draugus, kurie yra labai vieningi.

Tačiau jie gali taip susikoncentruoti vienas į kitą, kad pašaliniams, įskaitant draugus ar net, kai kuriais atvejais, vaikus, labai sunku įsiskverbti į jų pasaulį. Seksualinis tokios poros gyvenimas taip pat gali nukentėti.

„Jiems gali trūkti aistros, kibirkšties, kurią įžiebia būtent skirtingumas“, – sako S. Quilliam.
„Tačiau jei kitoms poroms seksas suteikia patvirtinimą, nuraminimą, ši pora ir taip mėgaujasi saugumu.“

Suaugusieji

Tai praktiškumu pagrįsti dviejų brandžių žmonių santykiai, kurie lengvai priima vienas kito skirtumus ir visai nenori veltis į konfliktus.

„Jie protingi ir prisitaikantys“, – sako S. Quilliam. Atrodytų, idealūs santykiai, tačiau ir tokiame modelyje slypi pavojus.

„Šiuose santykiuose emocijos nepasiekia kulminacijos, Tokia pora dažniausiai nėra spontaniška, tad jos gyvenime mažai iššūkių, – priduria S. Quilliam. – Tokie partneriai niekada nesusidurs su savo ir partnerio tamsiąja puse, tad santykiuose gali trūkti ugnies.“