Savaitgalis – šiltas ir sausas

Rugsėjis dažniausiai pasižymi pamažu besikeičiančiais orais. Be jokios abejonės, tai pereinamasis mėnuo iš vasaros į rudenį, tad orų kaita stebėtis nevertėtų.

Įsibėgėjus rugsėjui, paprastai pasirodo pirmosios šalnos, kurios išskirtiniais atvejais (maždaug kartą per dvidešimt metų) pasitaiko net pirmo dešimtadienio pabaigoje. Jau retai vidutinė paros oro temperatūra viršija 15 laipsnių. Dienų, kuomet sušyla iki 25 ir labiau, rytiniuose rajonuose pasitaiko kasmet, bet pajūryje – vidutiniškai du kartus per dešimt metų. Orai vis labiau vėsta.

Lietaus rugsėjį būna mažiau negu rugpjūtį, bet šalies vakaruose šis skirtumas nėra didelis. O ir perkūnijoms formuotis sąlygos nebėra itin palankios, jų būna žymiai mažiau. Tačiau rūkai dažnesni bei ilgesni.

Dažnai gyventojų labai laukiamas orų pasikeitimo aspektas – bobų vasara. Po lietingesnių bei vėsių orų, antroje rugsėjo arba spalio pirmoje pusėje beveik kasmet yra sulaukiamas gražių orų nestokojantis laikotarpis.

Tačiau jau ir savaitės pabaigoje turėtume sulaukti sausesnių orų.

Rugsėjo 2-osios naktį debesuota su pragiedruliais. Vietomis trumpi lietūs. Vėjas pietvakarių, 4–9 m/s. Žemiausia temperatūra 9–14 laipsnių šilumos.

Rugsėjo 2-osios dieną debesuota su pragiedruliais. Daug kur trumpai palis. Vėjas pietvakarių, pereinantis į šiaurės vakarų, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 14–19 laipsnių šilumos.

Rugsėjo 3 d. dieną vietomis trumpai palis. Temperatūra naktį 7–12, pajūryje iki 15, dieną 16–21 laipsnis šilumos.

Rugsėjo 4 d. lietaus nenumatoma. Temperatūra naktį 6–11, Kuršių nerijoje iki 14, dieną 17–22 laipsniai šilumos.

Daugeliui žmonių rugsėjis siejasi su vasaros pabaiga, rudens bei mokslo metų pradžia, žemės ūkio darbais. Būtent šio mėnesio pavadinimas ir yra kilęs nuo darbų, kurie yra būdingi šiam mėnesiui. Juk ne paslaptis, jog reikia paruošti dirvą lietuvių pagrindiniams javams – rugiams, juos pasėti, kad suspėtų grūdas sudygti ir suželti, sustiprėti ir pasiruošti ilgam žiemos miegui.

Tačiau senovėje rugsėjis turėjo ne vieną gražų pavadinimą. Jis šauktas ir Viržių, ir Rujos, ir Rudupio ar Vėsulinio vardais. Skirtingai jis buvo vadinamas priklausomai nuo etnokultūrinių skirtumų, pavyzdžiui, aukštaičiai jį vadino Šiliniu, o kuršiai – Paukštlėkiu. Kitose valstybėse rugsėjis taip pat turėjo kitokius pavadinimus: airiai šį mėnesį vadino Dainų, valai – Duonos.

Senovės Romoje imperatoriai šį mėnesį pavadino Tiberijaus, Antonino Pijaus ir Aurelijaus Komodo vardais. Įdomu tai, jog imperatoriai mėnesiui pridėjo vieną dieną, kad pastarasis turėtų ne trisdešimt (kaip dabar), o trisdešimt vieną dieną, pabrėžiant nemenkesnę šio mėnesio svarbą ir pačių imperatorių galią. Taigi, trys paeiliui einantys mėnesiai – liepa, rugpjūtis ir rugsėjis – turėjo po 31 dieną. Vėliau, norint ištaisyti tokią padėtį, viena rugsėjo diena buvo atiduota spaliui.