Savaitės pabaigoje – karštis iki +30 laipsnių ir lietus

Kokie orai prognozuojami savaitgalį Lietuvoje? Penktadienio naktį bus debesuota su pragiedruliais. Daug kur trumpi lietūs, vietomis smarkūs. Galima perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 6–11 m/s, vietomis gūsiai 15–17 m/s. Žemiausia temperatūra 15–20 laipsnių.

Penktadienio dieną debesuota su pragiedruliais. Daug kur trumpi lietūs, vietomis smarkus. Perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 5–10 m/s, perkūnijos metu kai kur gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 21–26, vietomis rytiniuose rajonuose iki 30 laipsnių.

Šeštadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis, kai kur perkūnija. Žemiausia temperatūra naktį 12–17, aukščiausia dieną 19–24 laipsniai.

Sekmadienį be didesnio lietaus. Žemiausia temperatūra naktį 10–15, aukščiausia dieną 20–25 laipsniai.

Kuo skiriasi škvalas nuo viesulo?

Lietuvoje vis dažniau išgirstame apie tokius vasaros reiškinius kaip perkūnija, kruša, škvalas ar viesulas. Kas yra perkūnija ir kruša, aišku visiems, tačiau dažnas painioja kitus du reiškinius, t.y. škvalą ir viesulą. Abu šie reiškiniai yra susiję su stipriais vėjais, neretai pridarančiais daug žalos, tačiau yra keli esminiai skirtumai.

Škvalas – tai staigus trumpalaikis vėjo sustiprėjimas, kurio metu netikėtai keičiasi vėjo kryptis, o greitis škvalo metu gali siekti 20–30 m/s ir daugiau. Škvalo metu oras juda sūkuriais aplink horizontalią ašį. Kaip ir viesulas, škvalas juda gana siauru ruožu, todėl šių dviejų reiškinių padaryta žala dažnai yra painiojama. Įprastai škvalai susidaro šiltuoju metų laiku, bet pasitaiko ir rugsėjį bei gruodį, o trunka jie nuo 3 min iki 1 val. 30 min.

Viesulas (kitur vadinamas tornadu, trombu ar smerčiumi) – tai labai stiprus oro sūkurys, turintis beveik vertikalią ašį (priešingai nei škvalas, kurio ašis yra horizontali). Viesulai būna įvairaus dydžio – skersmuo gali siekti tik kelis metrus, bet gali driektis ir kelis šimtus metrų, todėl jie gali praslinkti nepastebėti arba nusiaubti viską savo kelyje. Dažniausiai viesule oras sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Didžiausia viesulų tikimybė – popietinėmis valandomis šiltuoju metų laiku. Be to, oro sukinį pavadinti viesulu galima tik tada, kai jis susidaro ir nusileidžia iš debesies, pasiekia žemės paviršių ir po kiek laiko tiesiog išsisklaido arba jo „kūnas“ vėl pakyla ir pranyksta debesyse.

Kartais viesulai yra painiojami ir su kitu reiškiniu – dulkių velniu. Jis panašus į viesulą tuo, kad taip pat turi beveik vertikalią sūkurio ašį. Tačiau dulkių velniai formuojasi karštą dieną po giedru dangumi, pakildami nuo žemės paviršiaus, ir atrodo kaip gana greitai judantis dulkių stulpas.

Taigi, šių reiškinių susidarymo pobūdis skiriasi, nors žalos gali pridaryti visi. Visais laikais pasaulyje didžiausia problema buvo jų tikslios susidarymo vietos prognozavimas, nes jie susiformuoja labai netikėtai ir priklausomai nuo konkrečių vietos sąlygų, kurios ne visada yra tiksliai žinomos.