Senovėje gyvūnų akys buvo pritaikytos tamsai

Ištyrus 515 mln. metų senumo „sutrintas akis“ nustatyta, kad senovėje gyvūnai galėjo matyti tamsoje. Atrastos akys yra galingesnės nei bet kokios kitos panašaus amžiaus fosilijų, rašo telegraph.co.uk.

Fosilijas, primenančias „šviežiai priplotos musės sutrintas akis“, tarptautinė mokslininkų grupė rado Kengūrų saloje ties pietiniais Australijos krantais.

„Nature“ žurnale publikuotame straipsnyje rašoma, kad akyse yra daugiau nei 3000 lęšių, todėl jos yra galingesnės nei bet kurios kitos panašaus amžiaus fosilizuotos akys.

Kol kas nežinoma kokio tipo gyvūnui šios akys priklausė, tačiau labiausia tikėtina, kad tai buvo „krevetę primenantis sutvėrimas“, nes atrastosios akys yra tipiškos nariuotakojams (vabzdžiams, šimtakojams, krabams ir vorams).

Tyrime dalyvavęs Gamtos istorijos muziejaus (D. Britanija) paleontologas Gregas Edgecombe'as teigė, kad akys tikriausiai priklausė plėšrūnui, kuris greičiausiai sugebėjo matyti silpnoje šviesoje.

„Šis atradimas yra labai reikšmingas, nes jis įrodo, jog aštrus regėjimas, kuriuo šiais laikais pasižymi musės ir langustai, tikriausiai išsivystė labai greitai. Tai turėjo nutikti netrukus po pirmųjų plėšrūnų atsiradimo per evoliucijos protrūkį, vadinamą „Kambro sprogimu“, vykusį prieš 540 mln. metų. Šios akys turėjo suteikti gyvūnams milžinišką pranašumą, nes jie buvo geriau prisitaikę išvengti plėšrūnų, susirasti maisto ir pastogę. Šios akys suteikė mums galimybę nustatyti kada atsirado sudėtingi regos mechanizmai“, aiškino mokslininkas.