Spalvotos kaktusų kepurės

Ryškiai raudonas arba geltonas kaktusas atrodo taip, lyg nuolat žydėtų. Vienas ar du augalai nuspalvina visą kolekciją. O vaikai tiesiog negali atsispirti jų grožiui. Kas gi šie keistuoliai ir kuo jie skiriasi nuo įprastų kaktusų?

Be aukštokų poskiepių neišgyventų

Gaila, kad dauguma kaktusų parduotuvėse parduodami be jokių vardų. Todėl ir susigaudyti dygliuočių įvairovėje sugeba ne kiekvienas. Ryškūs spalvoti – geltoni, raudoni, tamsūs vyšniniai – kaktusai dažniausiai yra dviejų rūšių. Tai Gymnocalycium mihanovichii ir Chamaecerus silvestrii.

Kitų rūšių kaktusų, pavyzdžiui, Mammillaria gilensis, M. compressa, Neochilenia malleolata, Astrophytum myriostigma, bechlorofilės formos labai retos. Jas galima pamatyti tik specialiose botanikos sodų kolekcijose.

Visos šios formos auga tik ant aukštokų žalių poskiepių. Jie būtini, nes kitaip chlorofilo neturintys stiebai neišgyventų. O ryški spalva yra dėl to, kad juos nuspalvina karotinai ir ksantofilai.

Istorija žadina smalsumą

http://iy.delfi.lt/norm/96703/4287357_B7vr1Z.jpeg

Gynmocalycium mihanovichii atsiradimo ir paplitimo istorija įdomi. 1905 metais, antrosios kelionės po Pietų Ameriką pabaigoje, tyrinėtojas Albertas Fričas buvo upės potvynio atkirstas nuo likusio pasaulio Mato Grosso rajone. Du mėnesius jam teko praleisti mažoje Bahia Negra gyvenvietėje. Mokslininkas neteko beveik visų anksčiau surinktų augalų. Išliko tik keli, tarp jų ir kaktusas, rastas Puerto Casado.

Savo prisiminimuose tyrinėtojas vaizdingai aprašo, kaip basas iki kaklo braidė purviname vandenyje. Vietoje, kur nesitikėjo rasti nieko vertingo, jis staiga užmynė ant kaktuso. Beveik veltui pargabenti į Europą surinktus augalus padėjo tenykštis praturtėjęs verslininkas Nikola Mihanovichius. Jo vardu ir pavadintas atrastasis kaktusas.

Tipinės rūšies atstovas labai skiriasi nuo ryškių gražuolių, kuriuos matome parduotuvėse. Tai plokščią cilindrišką stiebą turintis kaktusas, tamsiai žalias su rudu ar vyšniniu atspalviu. Šios rūšies formų yra gan daug ir skirtingų, turinčių tamsesnės ar šviesesnės žalios spalvos stiebus. Jos nesunkiai dauginamos sėklomis ir auginiais.

Japonai atrinko kelis sėjinukus – bechlorofilius mutantus ir sėkmingai juos paskiepijo. Pradžioje buvo pavadinti tiesiog raudonosiomis arba geltosiomis formomis – G. mihanovichii f. rubra, G. mihanovichii f. aurea. Vėliau atrinkti skirtingų atspalvių augalai ir padauginti vegetatyviškai. Taip atsirado įvairūs ryškiaspalviai kaktusai.

Nuo 1978 metų dauguma spalvotųjų kaktusų į Europą vežami iš Pietų Korėjos. Prekybininkai jiems suteikė linksmus vardus: ‘Pink Cap’, ‘Yellow Cap’, ‘Violet Cap’, ‘Black Cap’ ir pan. Taip galima ir vadinti. Deja, tai nėra patvirtinti tarptautiniai kultivarų pavadinimai. Todėl dažnai tą patį augalą skirtingi tiekėjai parduoda pavadintą skirtingai.

Pabandykite skiepyti namuose

http://iy.delfi.lt/norm/96703/4287355_CTL0xI.jpeg

Ryškiaspalviai skiepyti kaktusai nėra tokie ilgaamžiai kaip kiti gentainiai, neišlaiko natūralios žalios spalvos ir stiebų formos. Formos, negaminančios chlorofilo, anksti pradeda auginti „vaikučius“, todėl visada yra ką skiepyti.

*Poskiepiams tinka gerai išsivysčiusias šaknis turintys Echinocereus jusbertii, Cereus peruvianus, Myrtillocactus geometrizans.

*Aukštas poskiepis ne tik iškelia ryškią įskiepio kepurėlę į matomesnę vietą, bet ir maitina jį. Štai kodėl negalima palikti per mažo kelmelio.

*Skiepyti kaktusus geriausia pavasarį, kai prasideda vegetacija ir jie gausiau laistomi.

*Sveikam ir stiprias šaknis turinčiam poskiepiui nupjaunama viršūnė.

*Atskyrus nuo motininio augalo ataugą, nupjaunama jos apačia.

*Visus pjūvius reikia atlikti labai aštriu peiliu, kad paviršius būtų glotnus.

*Abi paruoštas kaktusų dalis sudėkite pjūviais tose vietose, kur yra stiebų indų kūleliai.

*Abi dalis prispauskite vieną prie kitos. O kad laikytųsi, patogiausia uždėti guminę juostelę.

*Paskiepytą augalą pastatykite šviesioje, bet saulės spindulių neapšviečiamoje vietoje. Sausame ore greičiau apdžiūsta ir užsitraukia žaizdelės.

*Kaktusų dalys suauga per 3–7 dienas. Tada gumelę nuimkite. Vis dėlto su augalu vis dar elkitės atsargiai. Tik po dviejų mėnesių galima nebijoti, kad įskiepyta „kepurėlė“ nukris.

Šie kaktusai nėra ilgaamžiai. Tad poskiepiui ar įskiepiui pradėjus nykti, juos geriausia perskiepyti į naujus augalus.

Prižiūrėkite rūpestingiau

http://iy.delfi.lt/norm/96703/4287356_I0tusw.jpeg

Skiepytas chlorofilo negaminančias formas prižiūrėti reikia kruopščiau nei nereiklius, dažniau auginamus kaktusus.

*Poskiepis turi gauti pakankamai šviesos, kad aprūpintų maisto medžiagomis spalvotąjį įskiepį. Todėl kaktusai sustatomi, paliekant tarp jų didokus tarpus. Bet per daug saulės spindulių gali pakenkti – staiga pasikeis spalva, nudegs stiebai.

*Skiepyti augalai sodinami į kiek didesnius vazonėlius, nei panašaus dydžio paprasti kaktusai.

*Vegetacijos metu, nuo kovo iki spalio, laistoma reguliariai, kad neperdžiūtų žemė.

*Augalai tręšiami daug fosforo turinčiomis kompleksinėms trąšomis, nes jos paryškina spalvą.

*Žiemą šiems kaktusams reikalinga šiltesnė vieta – apie 12 °C (ne mažiau kaip 10 °C) temperatūros šviesi patalpa. Kartą per mėnesį reikia palaistyti.

*Tiek žiemą, tiek vasarą stenkitės laistyti minkštu vandeniu. Kalkingas vandentiekio vanduo stabdo augimą, greičiau apmiršta šaknys.

Kolekcijose spalvingos bechlorofilės formos labai išsiskiria iš kitų kaktusų. O kai pražysta – tiesiog ryškiai šviečia. Todėl joms reikalinga gerai matoma vieta.