Užsikrėsti kojų grybeliu baseine rizikuoja praktiškai kiekvienas
delfi.lt [Loganas]
Buvo laikai, kai, norint pasiplaukioti baseine, reikėdavo atnešti medicininę pažymą, įrodančią, kad nesergate kibia ir tuo metu sunkiai išgydoma liga – kojų grybeliu. Šiandien šis odos susirgimas ne mažiau populiarus, tačiau jį turėdami drąsiai galime naudotis visais vandens parkų ir baseinų malonumais. Šiandien užtikrinti klientų saugą palikta baseinų paslaugų teikėjams ir... patiems klientams.
Grybeliu serga apie 6 proc. žmonių
Anot dermatologės prof. Gerimantos Balevičienės, grybeliu serga pakankamai daug žmonių – iki 6 proc. Jis gali vešėti kojų tarpupirščiuose, ant padų, nagų (tiek kojų, tiek rankų), taigi bet kur.
Beje, kojų grybelis šiais laikais išgydomas nesunkiai – sukurta veiksmingų jį naikinančių preparatų. Tuo tarpu nagų grybelis – kita šios rūšies susirgimo atmaina – vis dar sudėtinga liga. Gydymas gali užtrukti net apie metus, paprastai tenka gerti vaistus, o kraštutiniu atveju – lupti nagus.
„Man baisiausias vaizdelis buvo Druskininkų vandens parke, kuriame buvau su anūku. Maudėsi du pagyvenę vyriškiai, kurių vieno kirkšnys buvo tokios raudonos, tokios „grybuotos“, kad net negera darėsi. Tačiau jis nematė problemos, kad gali apkrėsti kitus. Negerai, kad odos grybeliu sergantys vaikšto į baseiną. Nuo jų odos byrančios pleiskanos prilimpa prie kitų žmonių kojų ir juos užkrečia. Tai civilizacijos pasekmė – ten, kur yra dideli žmonių susibūrimai, ligų neišvengsi“, - sakė pašnekovė.
Medikė atkreipė dėmesį, kad įeinant į baseiną turėtų būti dezinfekuojančio skysčio lovelis, į kurį žmogus įlipa eidamas maudytis ir išsimaudęs. Tačiau užsikrėsti grybeliu galima ir rūbinėje, todėl grįžus namo būtina gerai nusiplauti kojas ir jas pasitepti antigrybeliniu kremu. Mat baseinų prižiūrėtojai nekontroliuoja grybeliu sergančių klientų, be to, ligos požymiai gali būti nepastebimi.
„Kartais liga paūmėja – pavyzdžiui, kojai paprakaitavus sintetinėje avalynėje tarpupirščių odoje gali atsirasti uždegimas, įtrūkimai, žaizdelės. Vėliau jos savaime išnyksta, lieka tik odos pleiskanojimas tarpupirščiuose, ant padų ar kulnų – tarsi miltų būtų priberta į odos raukšleles, bet į tai niekas nekreipia dėmesio. Žmogus jaučiasi sveikas ir negalvoja, kad gali užkrėsti kitus. Tačiau ten, kur jis vaikšto basas, pleiskanos byra“, - pasakojo G. Balevičienė.
Norintiems išvengti rizikos užsikrėsti grybeliu dermatologė patarė baseine net maudytis su guminiais bateliais. Įtarus grybelį visgi reikėtų kreiptis į specialistą. „Antraip žmogus save tik apgydys – užgesins gaisrą. Nereikia manyti, kad gydymas yra paprastesnis darbas nei santechniko. Juk atsitikus nelaimei su vamzdžiais, mes kviečiame specialistą“, - teigė pašnekovė.
Beje, grybelis ne vienintelė baseino patalpose, ypač dušuose, persirengimo kambariuose, ant guminių kilimėlių ir takelių tūnanti liga. Čia galime užsikrėsti ir kitomis odos ligomis ar net niežais, jei neteisingu laiku atsidursite neteisingoje vietoje.
Pusėje tikrintų baseinų rasta pažeidimų
Pagal galiojančią higienos normą baseinų paslaugų saugumu turi rūpintis šių paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, kartą per mėnesį turi būti atliekami vandens mikrobiologiniai, parazitologiniai bei amoniako kiekio tyrimai, kas ketvirtį turi būti nustatomas chloroformo kiekis, tuo tarpu dezinfekuojamųjų medžiagų dozavimo ir koncentracijos matavimo įrenginiai turėtų būti tikrinami bent du kartus per dieną.
Prie įėjimo į baseino patalpas matomoje vietoje turi būti iškabintos baseino vidaus tvarkos taisyklės. Baseinas turi būti suprojektuotas taip, kad žmogus, norėdamas patekti į patį baseiną, turėtų pereiti drabužinę, tuomet persirengimo kambarį, dušą ir tik tuomet patektų į baseiną, kitaip tariant, žmogui turi būti sudarytos sąlygos, kad atlikti visus su higiena susijusius veiksmus jam būtų būtų patogu. Persirengimo kambarys turi būti valomas mažiausiai du kartus per dieną.
Taigi baseinų paslaugų teikėjų pareigos reglamentuojamos labai aiškiai. Tačiau Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT), pernai atlikusi 164 patikrinimus, 88 patikrinimų metu nustatė higienos normos pažeidimus. Vadinamosios grįžtamosios kontrolės metu pakartotinai buvo patikrinti 46 objektai ir tik 25 iš jų nurodytus pažeidimus buvo pašalinę.
Nuo šių metų pradžios iki liepos 26 d. Lietuvos baseinuose visuomenės sveikatos specialistai atliko 183 patikrinimus. Dar 7 skundus VVSPT gavo iš vartotojų. Visi jie susiję patalpų ir įrangos priežiūra. Iš jų 5 skundai buvo pagrįsti.
Dažniausi pažeidimai – netinkamai prižiūrimos patalpos ir įranga, todėl nuoplovų mėginiusoe randama bakterijų ir grybelių pasėlių, neatliekami baseino vandens kokybės tyrimai, patalpų įrengimas neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, patalpų išdėstymas nesudaro vartotojui optimalių sąlygų nusiprausti ar į baseino patalpą įmanoma patekti su batais. Dalis įstaigų tiesiog veikia be higienos paso šiai veiklai, o tokiu atveju vartotojai negali būti tikri dėl nieko.
Baseino vanduo yra dezinfekuojamas, todėl pavojingi mikroorganizmai, patekę į vandenį, turėtų žūti. Tačiau problema ta, kad naudojamos cheminės medžiagos, kaip rodo pažeidimų statistika, ne visada atitinka teisės aktus. Jeigu jų koncentracija yra nepakankama, jos tinkamai nedezinfekuoja.
„Viskas prasideda nuo pačių paslaugų teikėjų sąmoningumo, o kontrolė – tik pagalbinis mechanizmas. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo vartotojo – kuo jis aktyvesnis, labiau informuotas, geriau žino savo teises, tuo kokybiškesnių paslaugų reikalauja bei verčia pasitempti jų teikėją. Todėl kviesčiau vartotojus būti aktyvesnius. Jeigu jie pamato, kad baseine yra kokia nors netvarka, gali kreiptis į mūsų tarnybą arba į teritorinius centrus. Tai viena iš galimybių užtikrinti šių paslaugų saugą ir kokybę“, - teigė VVSPT Saugos kontrolės vyriausioji specialistė Ona Sužiedelytė.
Beje, pagal šiuo metu galiojančios teisės aktus baudos už nustatytus pažeidimus – juokingos: nuo 50 iki 500 litų. Jei bauda sumokama per dešimt dienų, ji sumažėja per pusę. Taigi jei buvo skirta minimali 50 litų bauda, tereikia sumokėti 25 litus.
„Kol kas niekas nesiūlo didinti šių nuobaudų, nes ir kitos analogiškos baudos dėl kitų pažeidimų yra panašios. Gal paslaugų teikėjui iš tiesų pigiau susimokėti baudą nei kažką pakeisti“, - svarstė pašnekovė. Tiesa, ji pabrėžė, kad vėliau už piktybiškai nešalinamus pažeidimus bauda gali didėti, tačiau ji vis tiek nesiekia tūkstančių.
Vykdydami planinius patikrinimus, specialistai pagal įstatymą taip pat privalo prieš 10 dienų įspėti apie vizitą. Tai pakankamas laikas paslėpti daugeliui pažeidimų. Be įspėjimo tikrintojai gali atvykti tik turėdami vartotojo skundą.
Paslaugų teikėjai tikina besilaikantys higienos normos reikalavimų
Lietuvoje iš tiesų nėra įprasta skųstis tiesiogiai paslaugų teikėjams. Štai viename iš sporto ir pramogų parkų „Impuls“, kaip DELFI pasakojo jo nuolatinė klientė, dingo lovelis, kuriame, jos manymu, būdavo dezinfekavimo skystis, suteikiantis šiokį tokį saugumo jausmą. Anot moters, tas lovelis sausas jau keletą mėnesių.
„Impuls“ valdančios bendrovės „Neo aljansas“ rinkodaros specialistas Donatas Sabaliauskas į šį pastebėjimą atsakė lakoniškai – remiantis Europos higienos normų direktyva, lovelyje negali būti jokių chemikalų. Taigi ir pats lovelis praranda prasmę.
Tačiau pašnekovas užtikrino, kad jei būtų pastebėta, kad žmogus turi akivaizdžių sveikatos problemų, galinčių pakenkti kitiems lankytojams, darbuotojai galėtų paprašyti šio kliento nesilankyti klube. Tiesa, kiek teko matyti, darbuotojai net nepaprašo iš pirties išėjusių klientų nelipti iškart į baseiną, o nusiprausti po dušu.
Anot „Vichy“ vandens parko generalinės direktorės Ievos Mazeliauskaitės, asmens higienos reikalavimų lankytojų prašoma laikytis „Vichy“ vandens parko taisyklėse. Parke taip pat veikia nuorodos, jog prieš apsilankymą parke būtina nusiprausti čia įrengtuose dušuose.
„Pasitikime žmonių sąmoningumu – daugeliu atvejų šių parko rekomendacijų yra paisoma. Visgi mūsų praktikoje pasitaikė keli atvejai, kuomet teko asmeniškai kreiptis į lankytojus, turinčius akivaizdžių bėdų dėl odos. Tokiais atvejais prašome pateikti gydytojo pažymą, kad žmogus gali lankytis baseine“, - teigė pašnekovė.
Anot jos, vandens parko persirengimo zona yra valoma kartą per dieną, tačiau čia budi darbuotojas, kuris, esant poreikiui, iškviečia valytojas.
Gen. time: 0.0068
© xneox.com