Vainienė: minimali alga

Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) vadovė Rūta Vainienė įsitikinusi, kad Lietuvoje ne tik nereikėtų didinti minimalios algos, kaip siūlo profesinės sąjungos, bet ir dabartinė yra pernelyg didelė ir skatinanti jaunimo nedarbą.

http://images.alfa.lt/5482/20/16.jpg

Kalbėdama Seimo Europos informacijos biure surengtoje diskusijoje apie finansų konsolidaciją ir viešosios skolos suvaldymą, R. Vainienė pasitelkė savo sūnaus pavyzdį, kad iliustruotų, kaip veikia neva pernelyg didelis minimalus atlyginimas.

„Jis yra 18 metų vaikinas, be jokios darbo patirties, ką tik baigęs mokyklą. Už 800 litų jis tikrai darbo nesusiras. Ir dėl šito aš nekaltinčiau darbdavių, kurie nedavė darbo, nes neprivalo. Taip yra dėl pernelyg didelės minimalios algos, nes, jeigu jis dirbtų už 500 litų, mano biudžetui tai būtų didelė paspirtis. Ir tokių asmenų yra daug, – sakė R. Vainienė. – Tai, kad nedarbas didžiausias tarp jaunimo, rodo minimalios algos poveikį. Žmogus be darbo patirties už 800 litų gėrybių dar nesukuria.“

LLRI vadovė kategoriškai atmetė teiginius, kad Lietuva pagal minimalios algos dydį yra lygintina su ES naujokėmis Rumunija ir Bulgarija.

Ji pabrėžė, kad negalima vadovautis vien tik „absoliučiais dydžiais“, nes tada, įvertinus minimalios algos santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu, Lietuva Europos Sąjungoje yra „lygiai per vidurį“ ir „net lenkia JAV“. Pakėlus minimalią algą iki 900 litų per mėnesį, Lietuva esą šioje srityje atsidurtų netgi tarp pirmaujančių valstybių.

R. Vainienė teigimu, dabartinis minimalios algos lygis iškreipia padėtį darbo rinkoje. „Kai apie 20 proc. asmenų gauna minimalią algą, tai jau tikrai nėra minimalus dydis“, – sakė ji.

LLRI vadovė pabrėžė, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro labai didelę dalį, todėl esą naivu manyti, kad visi ar net dauguma oficialiai tik minimalią algą gaunančių asmenų iš tiesų neturi kitų pajamų.

Atsakydama į išsakytas pastabas, kad iš Lietuvos žmonės masiškai emigruoja dėl pernelyg didelės atskirties tarp turtuolių ir vargšų, R. Vainienė atrėžė, kad pagrindinė emigracijos paskata – pernelyg dideli mokesčiai.

Diskusijos metu LLRI vadovė taip pat aršiai kritikavo Vyriausybės polinkį didinti valstybės įsiskolinimus, kurį prilygino sudėtingai ligai.

„Liga yra labai rimta. Ji yra savotiška, nes yra ligų, kuriomis žmonės nenori sirgti. Čia yra liga, kuria valstybė šiek tiek nori sirgti – tam tikra priklausomybė, kaip alkoholizmas. Valstybė supranta, kad blogai, bet vis tiek nori, kad būtų blogai – kad didėtų įsiskolinimas“, – sakė R. Vainienė.

Ji tvirtino nelaukianti 2012-aisiais pagerėjimo, apie kurį diskusijos metu kalbėjo finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, nes tuo metu esą bus juntamas artėjančių rinkimų poveikis, ir politikai skubės priimti populistinius, ekonomiškai nepagrįstus sprendimus.

Nuo populizmo, R. Vainienės teigimu, tėra du pagrindiniai išsigelbėjimo keliai. Vienas jų – prisiminti norą artimiausiu metu įsivesti eurą ir laikytis su tuo susijusių ES reikalavimų. Kitas, gerokai mažiau realus – priimti Konstitucijos pataisą, kuri apskritai uždraustų Seimui priimti deficitinį biudžetą.

Vainienė: minimali alga – per didelė