Valstybei nekompensavus vaistų, kunigas paaukojo kaulų čiulpus

Vietoj dvasininko sutanos – pižama, vietoj bažnyčios ramybės – ligoninės palata ir neramus laukimas. Tai patyrė kunigas Egidijus Arnašius, iš Airijos trumpam grįžęs į Lietuvą, kur tapo kaulų čiulpų donoru broliui.

43-ejų E.Arnašius davė žodį sergančiam vienuolika metų vyresniam broliui Alfonsui iki transplantacijos nekelti kojos už Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ribų, nors ir rūpėjo pasižvalgyti po sostinę, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Pastaruosius šešerius metus Airijoje gyvenantis kunigas Lietuvoje lankosi retai. Anot jo, sergantis brolis labiausiai bijojo, kad jį išėjusį gali partrenkti mašina ar dar kokia nelaimė ištikti, kai pačiam jau buvo taikoma chemoterapija.

Kunigas taip ir liko su broliu dieną naktį, kad pastarasis nesigraužtų ir tik ilgesniam laikui iš palatos išeidavęs į ligoninės koplyčią laikyti mišių.

Gausios šeimos abu tėvai puikios sveikatos

A.Arnašius susirgo prieš penkerius metus. Vyrui staiga ištino kojos, nuolat „lindo“ plaučių uždegimas. Dvejus metus medikai manė, kad ši liga, tai inkstų ligos požymiai. Galiausiai atlikus išsamius tyrimus buvo diagnozuota lėtinė mieloleukemija. Pasak E. Arnašiaus, brolį kamavo klausimas, kodėl susirgo būtent jis? Nes abu brolių tėvai sveiki.

89 metų tėvas vis dar visur važinėja dviračiu, vairuotojo pažymėjimą padėjo į šalį tik prieš porą metų. 83-ejų motinai nestinga sveikatos darbuotis sode. O brolis staiga atsidūrė tarp dangaus ir žemės.

Kaip sakė Egidijus, brolio Alfonso ne tik kojos, bet ir visas kūnas buvo ištinęs. Jis atrodė panašus į burbulą. Nebuvo aišku, ar gydymas duos rezultatų. Bet Alfonsas labai tiki medicina ir stropiai vykdė visus gydytojų nurodymus.

Airijoje gyvenantis kunigas sakė, kad kai gydymas vaistais tapo neefektyvus, gydytojai pradėjo kalbėti apie kamieninių kraujo ląstelių transplantaciją.

Egidijus Arnašius yra jauniausias iš penkių vaikų. Vienas brolių žuvo jaunystėje prieš 25 metus. Nė vienos iš dviejų seserų kamieninės kraujo ląstelės netinko sergančiam broliui, tik Egidijaus.

Vaistų valstybė nekompensavo

Bet transplantacijos Alfonsas nenorėjo. Lėtinę mieloleukemiją sėkmingai galima gydyti vaistais. Tačiau kai jų labiausiai reikėjo, ligonių kasos vaistų nekompensavo. Mėnesio dozė Lietuvoje kainavo 12–14 tūkstančių litų.

Keletą mėnesių vaistų vyras gavo iš Vokietijoje gyvenančių draugų, mokėjo savo pinigus, tačiau jie greitai baigėsi.

Nors Alfonsas Arnašius aktyviai kovojo dėl šių vaistų kompensavimo ir savo tikslą šį pavasarį pasiekė, tačiau vaistus taikyti jau buvo per vėlu.

Kunigas E. Arnašius pasakojo prieš kelerius metus bendravęs su lietuviais, kurie gimtinėje pardavė namus ir į Airiją išsikraustė dėl vaikų ligų.

Lietuvoje juos gydyti buvo per brangu, o Airijoje gydymas kompensuojamas. todėl jie buvo priversti išvykti.

Vyras piktinosi, kad pasakymas, jog valstybėje nėra pinigų yra absurdiškas. Paprasčiausiai, tie pinigai naudojami neišmintingai.

Liga privertė susimąstyti

Brolio liga E. Arnašių privertė rimčiau susimąstyti apie donorystę. Iki tol dvasininkas buvo keletą kartų davęs kraujo, tačiau kamieninių kraujo ląstelių donorų sąraše jo pavardės nebuvo, jis nesvarstė ir apie kitas donorystės galimybes.

Vyrą džiugina suaktyvėjusios donorystės skatinimo akcijos. Dabar jis ne tik broliui, bet ir kitam duotų kamieninių ląstelių, jei tik jos tiktų.

Po operacijos išvyko

Praėjus kelioms dienoms po broliui atliktos operacijos E.Arnašius išvyko į Airiją. Brolis taip pat tikisi neužsibūti ligoninėje.

Kai Egidijaus kamieninės kraujo ląstelės prigis kaulų čiulpuose, pradės daugintis ir suformuos naują sveikų kraujo ląstelių būrį, pacientas galės keliauti į savo namus Tauragėje, kur gyvena su žmona ir užaugino du vaikus.

Iš pradžių daktarams vyras turės pasirodyti kas savaitę, vėliau, jei viskas gerai klostysis, susitikimai retės.

Į Airiją išvykęs E. Arnašius viliasi greitai galėsiantis teigti, kad brolis pasveiko.