Vertėjo alga ES institucijose - 15 tūkstančių litų

Nuolat didėjantis Europos Sąjungos institucijų rengiamų teisės aktų ir kitų dokumentų srautas reikalauja vis didesnių vertėjų pajėgų. Kadangi viena iš 23 ES oficialiųjų kalbų yra lietuvių, nemažėja ir vertėjų į lietuvių kalbą paklausa. Šiuo metu ES institucijose dirba beveik 200 lietuvių vertėjų, tačiau būsimų darbuotojų rezervo sąrašas tuščias.

Lietuvai tapus ES nare, gerai užsienio kalbas mokantiems lietuviams atsivėrė ES institucijų durys. Kadangi ES institucijų priimami dokumentai turi būti išversti į visas 23 oficialiąsias ES kalbas, tarp jų ir lietuvių, gerokai išaugo lietuvių kalbos vertėjų poreikis.

Didžiausioje ES vertimo tarnyboje Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniame direktorate dirba apie 1700 vertėjų, tarp jų ir apie 60 lietuvių. Iš viso ES institucijose dirba apie pusantro šimto lietuvių vertėjų. Dažniausiai jiems tenka versti iš anglų kalbos – pernai tokių užsakymų buvo net 87 proc., iš prancūzų kalbos – 6 proc.

ES institucijų vertėjų konkursai skelbiami kasmet liepos mėnesį, tačiau atrenkami skirtingų kalbų vertėjai. Šiemet, po kelerių metų pertraukos, Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) vėl sudarys kandidatų, raštu verčiančių į lietuvių kalbą, rezervo sąrašą.

Kandidatų sąrašas tuščias

„Kol kas neaišku, kiek lietuvių vertėjų bus įrašyta į rezervo sąrašą, iš kurio ES vertimo institucijos atsirenka būsimus darbuotojus. Gali būti, kad jame bus daugiau nei 20 vertėjų, nes šiuo metu rezervo sąrašas, kuriame buvo 33 žmonės, jau tuščias“, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotojas Jonas Morkus.

Konkursai verčiantiems raštu ir žodžiu organizuojami atskirai, tačiau tiek vienų, tiek kitų poreikis didėja.

Norintieji dirbti vertėjais ES institucijose privalo puikiai mokėti gimtąją – lietuvių kalbą bei dvi oficialiąsias ES kalbas (rusų kalbos tarp jų nėra), iš kurių viena būtinai turi būti anglų, prancūzų ar vokiečių.

Tačiau vertėjui nėra privalomas filologinis išsilavinimas, kandidatams taikomas bendras reikalavimas – diplomu patvirtintas ne mažiau kaip trejų metų universitetinis išsilavinimas. Taip pat nereikalaujama profesinės vertimo patirties

„Mums svarbu kuo įvairesnės vertėjų žinios. Juk jiems teks versti pačius įvairiausius tekstus: politinio, teisinio, ekonominio, finansinio, mokslinio, techninio pobūdžio. Todėl tuos, kurie yra įgiję, pvz., inžinieriaus ar chemiko išsilavinimą, mes vertiname tikrai ne mažiau nei filologus“, – kalbėjo J. Morkus.

Teks apsiginkluoti kantrybe

Norintieji dalyvauti konkurse turės apsiginkluoti kantrybe. Pirmiausia teks užsiregistruoti Europos personalo atrankos tarnybos puslapyje internete (http://europa.eu/epso), po to kandidatas kviečiamas į kompiuterizuotą atranką, kur tikrinamas jo kalbinis, matematinis ir abstraktusis mąstymas lietuvių kalba ir kalbinis mąstymas kitomis dviem užsienio kalbomis.

Tik sėkmingai praėjus šį etapą tikrinami kandidato dokumentai, atitikimas konkurso reikalavimams ir kviečiama atvykti į Briuselį, kur tikrinamas gebėjimas versti iš dviejų ES oficialiųjų kalbų, kurių viena turi būti anglų, prancūzų arba vokiečių.

Daugelis lietuvių baiminasi, kad nepakankamai gerai moka užsienio kalbas. Tiesa, kaip rodo ankstesnių konkursų patirtis, neretai būsimiems vertėjams koją pakiša ne užsienio, o gimtosios kalbos žinių stygius.

„Rekomenduočiau visais įmanomais būdais tobulinti lietuvių kalbos rašymo įgūdžius. Nes, deja, būtent nepakankamos gimtosios kalbos žinios ir rašymo įgūdžiai labai dažnai pakiša koją būsimiems vertėjams“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotojas J. Morkus.

Konkurso metu vertėjai gali naudotis žodynu. Tiesa, patekus į tolimesnį etapą, teks nemažai palaužyti liežuvį. Pirmąja užsienio kalba bus tikrinami kandidato gebėjimai analizuoti, spręsti problemas, bendrauti, vertinama, kaip jis geba nusistatyti prioritetus, organizuotis darbą, kokie jo gebėjimai dirbti grupėje ir vadovauti.

Tik sėkmingai šį etapą įveikę kandidatai bus įtraukti į rezervo sąrašą, iš kurio ES vertimo institucijos vėliau atsirinks būsimus darbuotojus.

Uždarbis – 15 tūkstančių litų

Ne paslaptis, kad daugelį lietuvių darbas ES institucijose vilioja įspūdingu atlyginimu ir socialinėmis garantijomis.

Pradedančiojo vertėjo atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių ir nepriskaičiavus priedų, yra 4350 eurų (15 tūkst. litų). Atlygio dydis nuo užsienio kalbos nepriklauso.

Paprastai su darbuotoju pasirašoma neterminuota darbo sutartis, tiesa, prieš tai numatomas 9 mėnesių bandomasis laikotarpis.

Dar vienas pranašumas – priedai prie atlyginimo ir socialinės garantijos. Jeigu darbuotojas dėl darbo turėjo palikti šalį, kurioje gyvena, jis gauna 16 proc. bazinio atlyginimo dydžio priedą. Taip pat numatyti šeimos, išlaikomo vaiko, mokymosi ir ikimokyklinio amžiaus vaikų išlaikymo priedai ir sveikatos draudimas (iki tam tikros ribos kompensuojama 80 proc. daugumos gydymo paslaugų išlaidų), pensijų draudimas, galimybė leisti vaikus į mokyklą institucijų darbuotojams ir t. t.

Liuksemburgo Vyriausybė naujai atvykusiesiems suteikia lengvatą įsikūrimui – kai kuriuos namų apyvokos daiktus galima įsigyti be PVM mokesčio (16 proc.).

Tenka prabilti prancūziškai

Ar kiekvienas, gerai mokantis užsienio kalbą, gali tapti vertėju? Europos Komisijos vertėja Ieva Baltramaitienė įsitikinusi, kad ne.
„Svarbiausios vertėjo savybės – mokėti įsiskaityti ir suprasti, kas norima pasakyti originalo tekstu, ir tai perteikti gražia, taisyklinga lietuvių kalba. Mūsų darbe be gimtosios kalbos būtina mokėti dar bent dvi ES kalbas, iš kurių viena turi būti anglų, prancūzų arba vokiečių“, – pabrėžia ji.

Pasak jos, norint sėkmingai praeiti vertėjų raštu konkursą, nebūtina turėti ES teisės aktų vertimo patirties – per konkursą paprastai tenka versti žurnalistinio stiliaus tekstą apie ES ir pasaulio realijas.

„Tam nebūtina baigti ir vertimo studijų, nors daugeliui jos, žinoma, padeda geriau išmanyti vertėjo darbą ir įgyti reikiamų įgūdžių. Tarp mūsų yra ir puikiai verčiančių „ne vertėjų“, nes jų dalykinės žinios labai praverčia verčiant techninius tekstus“, – kalbėjo vertėja.

Svajojantiems apie karjerą ES ji patarė pramokti prancūziškai, mat ES institucijose yra gilios prancūzų kalbos vartojimo tradicijos. Nemokėdami jos daugeliu atvejų Liuksemburge ar Briuselyje tiesiog neišsiversite: nesusišnekėsite nei su kepėju, nei su kirpėju, visi užrašai, daugelis su gyvenimu šiose šalyje susijusių dalykų taip pat yra prancūzų kalba.

„Todėl visiems atvykusiems naujiems darbuotojams ES institucijos organizuoja prancūzų kalbos kursus. Tai puiki galimybė, tačiau jei bent šiek tiek prancūziškai pramoksite Lietuvoje, mažiau vargsite iš pat pradžių čia atvykę“, – patarimų negaili I. Baltramaitienė.

Patariama pasikartoti taisykles

Didžiausioje ES vertimo tarnyboje Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniame direktorate 34 iš 60 dirbančių lietuvių vertėjų yra baigę vertimo studijas Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedroje. Dar 7 absolventai dirba Europos Parlamente, Europos Taryboje – 8 (iš 24), Europos institucijų vertimo centre 3 (iš 4), Europos Centriniame Banke – 2 (ir 3 laisvai samdomos vertėjos), Audito rūmuose – 1. Nemažai absolventų verčia Europos Teisingumo Teismui kaip laisvai samdomi vertėjai, dirba Lietuvos vertimų biuruose, kurie yra laimėję ES institucijų vertimo konkursus.

Vertimo studijų katedros vedėja doc. Nijolė Maskaliūnienė įsitikinusi, kad vertėjui neužtenka vien gerai mokėti užsienio kalbą. Nors dirbti vertėju galima ir be filologo diplomo, tačiau šios krypties išsilavinimas turi didelę „pridedamąją vertę“.

„Svajojantys dirbti vertėjais ES institucijose dažnai daug dėmesio skiria užsienio kalbai, o apie gimtąją – pamiršta. O juk šiuo atveju lietuvių kalbos žinios yra netgi svarbesnės, nes visą laiką teks versti į lietuvių kalbą“, – pabrėžė N. Maskaliūnienė

Pasak jos, ketinantieji dalyvauti vertimo raštu konkurse turėtų pasikartoti lietuvių kalbos vartosenos taisykles, pasižiūrėti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapyje pateikiamą informaciją – Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, sintaksės, prielinksnių vartojimo ir kitas taisykles, nuolat stiprinti rašymo įgūdžius.

Diplomas atveria daugiau durų

Vertėjo darbas ES institucijose vilioja ne tik turinčius filologo diplomą. Nors iš būsimų darbuotojų nereikalaujama ir profesinės vertimo patirties, tačiau ji, be abejo, gerokai padidina galimybes įsidarbinti ES institucijose.

Pasak N. Maskaliūnienės, Vertimo studijų katedra rengia vertėjus žodžiu ir raštu: yra 2 metų valstybės finansuojama magistrantūros programa ir 1,5 metų trukmės mokamos podiplominės studijos. Semestro kaina – 2575 litų.

Būsimiesiems vertėjams raštu privalomieji dalykai yra vertimo istorija ir teorija, vertimo raštu metodologija, apimanti vertimą iš dviejų užsienio kalbų į lietuvių kalbą ir vertimą iš lietuvių kalbos į pasirinktą užsienio kalbą, kompiuterinės vertimo technologijos, terminologija, verstinio teksto redagavimas ir t. t.

„Mūsų katedros vertimo raštu programa neseniai įtraukta į geriausių Europos vertimo raštu programų tinklą, tad nuo šiol studentai gaus diplomą su Europos vertimo raštu magistro ženklu. Toks Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato įvertinimas rodo, kad Lietuvoje parengiami tikrai aukšto lygio vertėjai“, – įvertinimu džiaugėsi Vertimo studijų katedros vedėja.