Vienintelė viltis Lietuvos ekonomikai augti - gyventojų optimizmas ir drąsa leisti vis daugiau pinigų

Ekonomiką kitąmet augins tik plačiau pinigines atveriantys gyventojai, o ne eksportui gaminantys verslininkai, mano „Swedbank“ ekonomistai. Todėl Lietuvos ateitis priklausys nuo to, ar žmonės į ateitį ir toliau žvelgs optimistiškai. Nes jei jie ims dvejoti, spartų ekonomikos augimą teks pamiršti.

Antradienį „Swedbank“ paskelbė nekeičiantis kitų metų šalies augimo prognozės nes, banko nuomone, didesnis gyventojų išlaidumas atpirks vis lėčiau augančias verslininkų pinigų upes.

Kadangi pasaulio ekonomika buksuoja, tai verslininkai nei gaus daugiau užsakymų iš užsienio, nei bus linkę leisti pinigus fabrikams plėsti, mano ekonomistai.

Pagrindinė banko prielaida – gyventojų lūkesčiai išliks optimistiniai, todėl jie vis noriau leis pinigus.

„Dabar prognozuojame, kad pagrindinis augimo variklis bus vidaus vartojimas. Vartotojų lūkesčiai neturėtų blogėti. Tuo labiau, kad gyventojų realios pajamos didės. Vartojimą paskatins ir gerėjančios kreditavimo sąlygos.

Bet, žinoma, lūkesčiai yra nestabilus dalykas ir greitai gali pasikeisti. Pavyzdžiui, jei viena iš euro zonos valstybių taptų nemoki“, - svarstė „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis.

„Visas pasaulis gyvena lūkesčių ekonomikoje. Jei dauguma pasaulio vartotojų bijos recesijos, jei įmonės jos bijos ir neinvestuos – tai tokia baimė ir nustums pasaulį į tą recesiją“, - sakė ekonomistas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad atlyginimai šįmet bei dar dvejus metus augs vidutiniškai 5-6 procentais. O kainos vidutiniškai augs lėčiau, nei algos.

Be to, prognozuoja N.Mačiulis, mažės gyventojų pajamų dalis, padedama į santaupas. Iki krizės Lietuvos gyventojai santaupoms skyrė vidutiniškai apie 2 proc. pajamų, o per krizę ši dalis buvo pašokusi iki 8 proc., skaičiuoja jis.

Statistikos departamento skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas šiuo metu yra -15. Jis didžiausias nuo 2008-ųjų vidurio.

2007-ųjų pradžioje vartotojų pasitikėjimo indeksas svyravo apie 10, tačiau netrukus nėrė žemyn. Skeptiškiausiai ateis buvo vertinama 2009-ųjų pradžioje, kai pasitikėjimo indeksas buvo nukritęs iki -55.

Kartu su pasitikėjimo indeksu atsigauna ir mažmeninė prekyba. Šįmet ji apie 7 proc. didesnė nei prieš metus, toks augimas prilygsta buvusiam prieš krizę, 2008-ųjų pradžioje.

Recesijos tikisi išvengti

Pasak „Swedbank“, labiausiai tikėtina, kad pasaulis recesijos išvengs, tačiau augs gana lėtai – apie 3,5-4 proc. per metus. Bankas vertina, jog tokio scenarijaus tikimybė – 60 procentų.

Tačiau bankas numato ir apie 30 proc. tikimybę, kad per kelis metus pasaulis smuks į naują recesijos gylį, o dalis Europos Sąjungos valstybių gali bankrutuoti.

„Tokiu atveju Lietuvoje didelės depresijos nebus. Neįvyktų nieko panašaus į 2009-uosius, kai buvo 14 proc. ekonomikos kritimas. Blogiausiu atveju Lietuvos ekonomika susitrauks keliais procentais, bet ir to gali būti išvengta. Nes 2008-aisiais Lietuvos ekonomika buvo vienas didelis burbulas, o dabar ji susitraukusi net žemiau potencialaus lygio“, - svarstė N.Mačiulis.

„Swedbank“ mano, kad mažiausiai tikėtinas pasauliui yra greito atsigavimo scenarijus – jo tikimybė vertinama apie 10 procentų. Kad scenarijus išsipildytų, reikėtų, jog pasaulio valstybių vadovai greitai ir efektyviai imtųsi spręsti ekonomikos problemas.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=290679&s=3&f=4
Jei žmonės daugiau nepirks - tai ekonomika nebeaugs, mano "Swedbank".