Viso gero, "Roko naktys"

Kai „Roko naktys“ sužibėjo visame savo gražume, ilgai brandintas ir reklamuotas firmos ženklas kišamas į stalčių. Šių metų „Roko naktų / Galapagų“ festivalyje vis mažiau jo himne apdainuotos roko dvasios. Verta paklausti ir to: ar nebus iš dainos išmesti žodžiai, nes joje figūruoja ligšiolinis šventės pavadinimas?

Taigi rekordinė, atrodo, žmonių minia suplaukė į Zaraso salą, kurioje buvo atsisveikinama su „Roko naktimis“ bei pasitinkamas „Galapagų“ festivalis. Tiksliai kol kas sunku suvokti, į kokią koncepciją virsta naujasis mišrūnas, bet iki šiol akcentuojamas užimtumas šeimoms suponuoja tik dar labiau suniveliuotą ir nuosaikesnę muzikos paletę.

Festivalis, kuris dvelkdavo senųjų laikų dvasia, virto naujų pagrindo neįtvirtinusių roko madų vaikymusi. Dėl to juo jau seniai nusivylė klasikinio roko gerbėjai, nusivilti juo ima ir visi kiti, nes nesupranta, ką tarp Guano Apes ir Pain veikia tokios grupės kaip G&G Sindikatas ar Skamp.

O didžiausias dūris į paširdžius ištikimiems „Roko naktų“ gerbėjams turėjo tapti trijų šokių muzikos aikštelių išsidėstymas visoje renginio teritorijoje. Taigi nuo popso bumčikų pasislėpti neįmanoma niekur. Be to, tos aikštelės nuveja garsą nuo pagrindinės scenos, taigi sėdėdamas palapinių miestelyje nieko negirdi, kas dedasi didžiajame amfiteatre, todėl laisvai pražiopsai ten koncertuojančias grupes, kaip man buvo su Rebelheart ar G&G Sindikatu.

Žmonių tirštybė, nors ir galėjo džiuginti festivalio rengėjus, buvo per didelė sklandžiam alsavimui. Didžiojoje Zaraso ežero saloje, regis, nebėra vietos. Visi amfiteatrai sausakimšai užpildyti, pagrindinių grupių pasirodymo metu sudėtinga net žemyn prie scenos nusileisti, o ką jau kalbėti apie judėjimą pagrindinėje mėsmalėje.

Šis festivalis kažkada asocijavosi su andegraundu ir alternatyva. Nė viena šių sąvokų dabar jame nebefigūruoja. Dabar muzika ir plataus masto užsiėmimai tinka tiek mažam vaikeliui, tiek nutrūktgalvei močiutei. Tačiau stebėdamas visa tai tūlas rokeris gauna tik skėsčioti rankomis bei paklausti: ar nėra Lietuvoje kitų andegraundo muzikos festivalių atspindinčių tą pirmųjų „Roko naktų“ koncepciją?

Kitąmet festivalis keis ne tik pavadinimą, tačiau ir publikos sudėtį. Joje mažai šmėstels senų hipių, rokerių ar metalistų. Tačiau daugės margaspalvės darbo liaudies. Ji formuos naujas renginio tradicijas, kurios gal tik iš tolo primins pirminę festivalio idėją.

Vis dėlto, ar ne pačių ankstyvųjų „Roko naktų“ dalyvių replikos sugrįžo bumerangu, kada jau Plateliuose vykusiame festivalyje buvo bambama, kiek gi gali tie patys SBS ir Katedra nuolat koncertuoti. Akivaizdu, kad jų monotonija nebuvo prasčiausias pasirinkimas.

Ramina tik tai, kad yra bent jau pereinamasis laikotarpis ir sudie „Roko naktims“ tenka tarti ne, pavyzdžiui, žiemos speigo metu, o pačioje Zaraso ežero apsuptyje.

P.S. Linkėjimai prie scenos maudyklos besidulkinusiai plikutėlei porelei. Buvot mano įsimintiniausias festivalio momentas.