Vėžys – ne liga, o nauja besivystanti rūšis?

Naujame straipsnyje, kuris publikuotas recenzuojamame leidinyje „Cell Cycle“, teigiama, kad piktybiniai augliai yra parazitiniai organizmai, nauja besivystanti rūšis, skelbia discovery.com.

http://g1.delfi.lt/images/pix/300x188/d149c1a6/file48048663_39b9818.jpg
Žarnyno vėžio ląstelės

Kiekvienas vėžys yra nauja rūšis, kuri, kaip ir kiti parazitai, yra priklausoma nuo savo šeimininko, tačiau kitais atžvilgiais veikia nepriklausomai, tvirtina projekto vadovas Peteris Duesbergas.

Kalifornijos universiteto Berkeley (JAV) mieste molekulinės ir ląstelių biologijos profesorius P. Duesbergas su kolegomis tiki, kad kancerogenezė – vėžio raida – yra tiesiog viena iš naujų rūšių evoliucionavimo forma.

„Vėžys pagal sudėtingumą palygintinas su bakterijomis, tačiau jis vis vien yra autonomiškas, tai yra, jo išlikimui ir plitimui nereikalingos kitos ląstelės, jis, skirtingai nei kitos organizmo ląstelės, nesilaiko standartinių instrukcijų, jis auga kur nori, kada nori ir kaip nori. Tai yra visi rūšį apibrėžiantys teiginiai... Kai ląstelė peržengia šią autonomiškumo ribą, ji tampa nauja rūšimi“, - aiškino mokslininkas.

Jo naujos teorijos pagrindas – paplitusio požiūrio, kad vėžys prasideda kai keli mutavę genai sukelia nekontroliuojamą ląstelės augimą ir dauginimąsi, neigimas. Šių mokslininkų teigimu, kancerogenezę sukelia chromosominis sutrikimas, dėl kurio atsiranda dublikatų, delecijų ir kitokių chromosominio pažeidimo požymių, pakeičiančių dešimčių tūkstančių genų balansą. Dėl to ląstelės įgyja visiškai naujas savybes, t.y., naują fenotipą, būdingą unikaliai rūšiai.

Šią mintį jau remia ir kiti ekspertai. Vakarų Ontario universitetui (Kanada) priklausančios Londono regioninės vėžio programos medicinos onkologas Markas Vincentas sakė: „manau, P. Duesbergas pagrįstai kritikuoja mutacijų teoriją, palaikančią milijardų dolerių vertės farmacijos pramonę, siekiančią blokuoti šias mutacijas. Tačiau tokia tiksline terapija pavyko sunaikinti tik labai nedidelę dalį vėžinių susirgimų, o be to, net jeigu vaistas padeda pacientui išgyventi 6 ar 9 mėnesius, vėžys sugeba įgyti atsparumą tokiam gydymui“.

Vienas iš garsiausių pasaulyje vėžio tyrinėtojų Takas Makas taip pat išreiškė nepasitenkinimą vaistų pramone, kurios sėkmė efektyviai gydant vėžinius susirgimus yra labai abejotina.

P. Duesbergas ir kolegos mano, kad naujas (arba atnaujintas), kitoks požiūris į vėžį gali paskatinti iš naujo įvertinti jo augimą ir plitimą, todėl gali atsirasti naujų vaistų taikinių ar gydymo metodų. Požiūrį galima būtų vadinti atnaujintu dėl to, kad dar 1956 metais biologas Julianas Huxley rašė: „Kai neoplastinis procesas peržengia autonomijos ribą, susidaręs auglys gali būti logiškai vertinamas kaip nauja biologinė rūšis“. Kiti mokslininkai vėliau taip pat buvo išreiškę minčių, kad vėžys yra labiau parazitas nei liga.